„Mano skoniui Palangos miestui konkurencijos nėra“

Palanga tampa užuovėja nuo įvairių „gyvenimo vėjų ir audrų“ garsiems palangiškiams, pasirinkusiems gyvenamąja vieta kitą aplinką ar dažnai keliaujantiems, tačiau niekuomet nepamirštantiems savo namais vadinamo kurorto. Nepaneigdami, jog Palangoje ne viskas idealu, psichiatrė, rašytoja Palmira Rudalevičienė ir estrados dainininkas Stasys Povilaitis patikino, jog visgi ramybę, kurioje susidėlioja „išsibėgiojusios“ mintys ir besiliejančią iš širdies poeziją jie atranda būtent kurorte.

Su mažo miestelio privalumais

„Aš širdy esu palangiškė ir iki mirties būsiu, Palanga – mano meilė, tad negaliu būti kritiška šiam miestui“, - savo jausmus Palangos atžvilgiu išliejo psichiatrė P. Rudalevičienė. Žinoma psichiatrė, padedanti žmonėms iškilus įvairioms problemoms, Palangoje baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu. Tėvai inteligentai taip pat turėjo įtakos tolimesnei raidai ir asmeniniams siekiams, tad tai taip pat įtakoja gydytojos didžiulę meilę Palangai. „Šis miestas yra mano namai, o tai ir yra brangiausia žmogui, čia gyvenę mano tėveliai, dabar jau mirę, tačiau likę kapai, kur jie palaidoti, taip pat nesugebės ištrinti šios traukos“, - apibūdino P. Rudalevičienė.

Dažnai važinėjantis, tačiau visuomet sugrįžtantis į Palangą yra ir estrados dainininkas S.Povilaitis. Palangiškis, regėdamas, jog Palangos miestas keičiasi, pripažino, jog gyvenimas eina į priekį ir nebūtinai blogai. „Žinoma, Palanga – mieliausia dėl gryno oro, čia galima mėgautis mažo miestelio privalumais, visur galima nueiti pėsčiom, galima pasivaikščioti“, - atskleidė gerąsias Palangos puses dainininkas.

Modernesnė, bet ne mielesnė

Apgailestaudama, jog retai teišsprunka į Palangą, psichiatrė P.Rudalevičienė gražiausius prisiminimus sieja su šiuo miestu. „Atrodo, niekur net negausi tokių pieno produktų, kuriuos perkam Palangos turguje pas vieną ponią“, - su nostalgija papasakojo gydytoja. Pasak jos, kurorte ji pajaučia tikrąją namų dvasią. Kaip papasakojo moteris, kiekvienas sutiktas žmogus atrodo toks savas. Šitos dvasios retkarčiais pasigenda žvilgtelėjusi į naujai įrengtas gatves ar visai kitus augančius medžius. „Žinot, labiausiai širdį skaudėjo, kuomet matėm iš J.Basanavičiaus gatvės vežamus iškirstus kaštonus, tuomet atrodė lyg savus artimus žmones išveža, o ir kitaip mes šios gatvės nevadinom, kaip kaštonų alėja. Dabar, žinoma, ji modernesnė, tačiau labiau primenanti Vilniaus „Akropolį“, bet ne kurorto gatvę“, - prisiminė gydytoja, pabrėžusi, jog būtent toji prisiminimuose vis dar gyvuojanti gatvė buvo kur kas mielesnė, siejama su kiekvienu kaštonų žydėjimu, kuomet smalsumo vedini dar vaikai lėkdavę grožėtis.

Triukšmo (ne)nauda

Dažnai užsienio šalis lankanti gydytoja, o ir ten gyvenusi, ji puikiai gali palyginti mūsų kurortą su kitų šalių. „Niekur „sviete“ taip netriukšmaujama, kaip J.Basanavičiaus gatvėje vasarą. Čia poilsio tikrai nerasi“, - palygino gydytoja, papasakojusi, jog emigrantų pamėgtoje Anglijoje patriukšmauti mėgstančiam jaunimėliui buvo įrengta atskira erdvė, tuomet gerai „abejoms stovykloms“ – tiek jaunuoliams, tiek ramaus poilsio atvykusiems žmonėms. „Kodėl nebūtų galima įrengti kažko panašaus Palangoje, juk šis miestas – toks nuostabus kampelis“, - davė idėją gydytoja, papasakojusi, jog kartą svečią iš Kanados nuvedę į J.Basanavičiaus gatvę, gavo netrukus iš jos pasišalinti, nes jis tiesiog neįstengė ištverti tos suirutės.

„Jei žmogus taupo visus metus ir atvažiuoja į Palangą tam, kad pailsėtų, tačiau lieka be miego dėl nuolatinio triukšmo, manau, tai nėra gerai“, - pateikė pavyzdį gydytoja. Tačiau visai kitos nuomonės yra estrados dainininkas S.Povilaitis, kuriam triukšmas reiškia jo paties veiklos pagyvėjimą. „Man naudinga, jog susirenka daug žmonių, juk mano toks darbas, tad reikia klausytojų“, - apibendrino garsus dainininkas. Pasak jo, tie palangiškiai, kurie teigia, jog žmonių antplūdis ir jų keliamas triukšmas vargina, išties koketuoja. „Juk tai jų uždarbis, kuo daugiau žmonių, tuo didesnis pelnas, nuomotojams taip pat reikalingi žmonės, žmonių gausa tik pagerina gerbūvį. Jei vasara būna gera, rudenį galima atsipūsti“, - pabrėžė S. Povilaitis.

Žiemą – sąstingis, bet ir romantika

Pasak jo, didesnė problema yra žiemą, kuomet nebėra ką veikti nei palangiškiams, nei atvykusiems miesto svečiams. „Norėtųsi kitokio progreso, jog nebūtų gėda nei prieš saviškius, nei prieš užsieniečius, kad statiniai, interjerai įgautų išvaizdą, o ir vandens parko tikrai trūksta. Manau, kad „galvos sukamos“ ir dėl gausesnių švenčių“, - apie žiemą Palangoje kalbėjo S. Povilaitis. Nors realių pramogų ir trūksta, tačiau Palangoje kiti sugeba atrasti tai, ko ieškoję net ir žiemos metu. Taip, kaip patikino P. Rudalevičienė, bet kuriuo metų laiku Palangoje vyrauja tikra romantika. „Mano skoniui konkurencijos nėra“, - optimistiškai kalbėjo gydytoja.