Meras Šarūnas Vaitkus: „Seimo kontrolierių tyrimas – reali kontrolė ar politinis triukšmas?“

Seimo kontrolierės paskelbė savo iniciatyva atlikusios tyrimą dėl galimai netinkamo institucijų veikimo, susijusio su statinių Medvalakio g. 27, Palangoje, statybos priežiūra ir naudojimu. Tačiau, anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, akivaizdu, kad šis tyrimas nebuvo spontaniška iniciatyva.

„Panašu, kad rinkimų kampanija įgauna pagreitį,“ – sako jo įrašas „Facebook“ gegužės 23-iąją.

Kaip nurodo Seimo kontrolierės, buvo vertinama, ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tinkamai vykdė statybos valstybinę priežiūrą ir reagavo į informaciją apie galimai savavališkai vykdomus statybos ar remonto darbus, taip pat ar Palangos miesto savivaldybė tinkamai vykdė statinių naudojimo priežiūrą bei kontroliavo, ar patalpos naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.

Išvadoje konstatuota, kad žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš pramonės ir sandėliavimo teritorijos į rekreacinę teritoriją, pastatuose atlikti įvairūs remonto darbai – keistos langų ir durų angos, įrengti balkonai, atnaujinti fasadai, o viešuose skelbimuose patalpos siūlytos kaip gyvenamosios ar poilsio paskirties, nors registre jos įregistruotos kaip garažų, sandėliavimo ar administracinės paskirties.

Palangos miesto Tarybos narė, kurorto socialdemokratų pirmininkė, dirbanti Vilniuje SADM kanclere, savo įraše „Facebook“ gegužės 22-ąją rašo: „Išnagrinėjusi viešai prieinamą medžiagą, Komitetų įrašus, supratau vieną: atsakingas Savivaldybės padalinys ir jo vadovas p. Ž.Žvirblis labai aiškiai ir per Statybos ūkio, ir per Ekonomikos bei finansų komitetų posėdžius (abu vyko 2023.10.02 d.) įgarsino, kad Statytojas, t.y. „Palangos loftai“, UAB ketina šioje vietoje vystyti būtent loftus (vietoje garažų). Tai kaip tada išeina: savivaldybė, keisdama paskirtį žinojo apie vystytojo planus. O dabar visi dedasi esą aplinkybių aukomis?“

Ji nurodo, kad „Palangos loftų“ vystytojas ir akcininkas Aurimas Gecas yra konservatoriaus miesto Tarybos nario Gedimino Geco brolis.

Tačiau Palangos miesto meras nurodo, anot jo, kelis „esminius“ dalykus.

„Pirma, Seimo kontrolierių tyrimas neatsirado „savaime“. Jis pradėtas tarpininkaujant socialdemokratei, Palangos miesto savivaldybės tarybos narei Svetlanai Tučkei. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar šiuo atveju tikrai kalbame apie objektyvią kontrolę, ar apie politinį triukšmą, kuriame Palangos savivaldybė pasirenkama kaip patogus politinis taikinys,“ – sako jjo įrašas.

„Antra, statybos valstybinę priežiūrą – tai yra vertinimą, ar statybos ar remonto darbai vykdomi teisėtai, ar nėra savavališkos statybos požymių – vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atlikusi patikrinimą minimame objekte, ji savavališkos statybos fakto nenustatė. Buvo konstatuota, kad pastate vykdomas paprastasis remontas, o vienintelis surašytas aktas buvo susijęs ne su pastato pertvarkymu, bet su kieme įrengtu baseinu,“ – nurodo Š. Vaitkus.

Trečia, anot miesto vadovo, Seimo kontrolierės iš esmės reikalauja iš savivaldybės momentaliai padaryti tai, ko pagal šiandien galiojančius teisės aktus padaryti neįmanoma. 

„Savivaldybė negali iš anksto nustatyti, kaip ateityje bus naudojamos remontuojamos patalpos, taip pat negali patekti į privačias patalpas po remonto, kai savininkai neįsileidžia. Šiuo atveju Seimo kontrolierių pozicija tampa ne reali kontrolė, o teisės aktų formalizavimas ir politikavimas, ignoruojant praktines bei teisines ribas, su kuriomis kasdien susiduria savivaldybės,“ – sako meras.

Pasak Š. Vaitkų, būtina pasakyti ir tai, ko Seimo kontrolierės savo išvadose neakcentuoja.

Nagrinėjamame objekte yra net 93 atskiri turtiniai vienetai. Savivaldybės specialistai organizavo šešis patikrinimus, tačiau nė vienu atveju savininkai neatvyko ir nesudarė galimybės patekti į patalpas. 

„Tai nėra savivaldybės neveikimas. Tai yra visos valstybės mastu egzistuojanti problema, kai institucijos neturi greitų ir efektyvių teisinių priemonių patekti į privačias patalpas bei nustatyti faktinį jų naudojimą, kai savininkai nebendradarbiauja.

Nuo pirmojo raginimo įsileisti į patalpas iki galimo kreipimosi į teismą ir antstolių įsikišimo gali praeiti daugiau nei metai. Tačiau Seimo kontrolierės savo išvadose sudaro įspūdį, kad savivaldybė turėtų veikti tarsi turėdama neribotas galias ir galimybę akimirksniu patekti ar net įsilaužti į privatų turtą. Tokie lūkesčiai neatitinka nei galiojančio teisinio reguliavimo, nei praktinės institucijų veiklos realybės.

Noriu pabrėžti, kad ši problema nėra pavienė ar būdinga tik vienam objektui. Kurortinėse ir kitose savivaldybėse nuolat susiduriama su atvejais, kai viešbučių paskirties patalpos naudojamos kaip butai, poilsio paskirties objektai tampa nuolatinio gyvenimo vieta, garažai ar sandėliavimo patalpos pertvarkomos į gyvenamąsias, o vienbučiai namai faktiškai funkcionuoja kaip daugiabučiai,“ – pabrėžia meras.

Anot jo, Palangos savivaldybė šiuos klausimus ne kartą kėlė ministerijų bei Seimo lygmeniu, tačiau iki šiol nėra sukurta efektyvi prevencinė ir kontrolės sistema, kuri leistų savivaldybėms realiai užkardyti tokius atvejus.

Papildomų abejonių, teigia meras, kelia ir pats teisinis reguliavimas – pagal galiojančią tvarką gyvenamąją vietą galima deklaruoti net garažo paskirties patalpose. Tai reiškia, kad valstybė tam tikra apimtimi pati toleruoja situacijas, kurios vėliau tampa savivaldybių kontrolės problema. Tokiu atveju visa atsakomybė negali būti perkeliama vien vietos savivaldai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad joks teisės aktas nenustato, per kiek laiko, pakeitus žemės paskirtį, atitinkamai turi būti pakeista ir tokiame sklype esančių pastatų paskirtis. Kitaip tariant, pati valstybė paliko „kada nors“ terminą, kuriuo ir yra naudojamasi.

„Mano vertinimu, Seimo kontrolierių pozicija šiuo atveju pernelyg orientuota į institucijų kritiką ir politikavimą, tačiau nepakankamai vertina realias kontrolės ribas, įrodinėjimo sudėtingumą bei teisinių priemonių trūkumą,“ – teigia Š. Vaitkus.

Pasak jį, tokie Seimo kontrolierių patikrinimai neturi virsti viešųjų ryšių akcijomis ir norinčiųjų pasireklamuoti politiniais pareiškimais. Kontrolė turi būti orientuota į realių problemų sprendimą, o ne formalų teisės aktų interpretavimą, ignoruojant praktinę situaciją.

„Ponia Svetlana, būdama miesto tarybos nare, daugiau naudos duotumėte ne kiekvieną dieną rašydama skundus – ypač prieš rinkimus ar vos pasikeitus orui – institucijoms ar užsiimdama viešu politikavimu, o inicijuodama teisės aktų pakeitimus, kurie savivaldybėms suteiktų aiškius ir veiksmingus instrumentus realiai kontroliuoti galimus pažeidimus. Problemų neišspręs vien pareiškimai ar politinis triukšmas – tam reikalingi konkretūs sprendimai,“ – teigia Š. Vaitkus.

„Kartais susidaro įspūdis, kad kai kuriems žmonėms svarbiausia ne spręsti problemas, o nuolat ieškoti progų skųsti, kaltinti ir kurti nepasitenkinimą taip siekiant atkreipti dėmesį į save. Ir visa tai dažnai net neįsigilinus į realią situaciją. Nuolatiniai skundai STT, prokuratūrai ar kitoms institucijoms dar nėra darbas miesto labui. O tie visur „sapnuojami konservatoriai“, panašu, kai kam tampa jau ne politika, o tiesiog įpročiu matyti priešus ten, kur jų nėra,“ – baigiamas mero įrašas.

PT inf.