Mes – ne italai ir ne prancūzai, paniurzgėti – lietuvių natūra

Kiekvieną pirmą spalio mėnesio penktadienį visas pasaulis mini Tarptautinę šypsenos dieną. Ar kada nors susimąstėme, kokie esame mes, palangiškiai? Šviečiantys šypsena ar niūrūs kaip lapkričio debesys?

Šypsena nuteikia pozityviai
Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis” direktorės pavaduotoja ugdymui Milda Kucevičienė į klausimą – ar dažnai šypsosi – atsakė juokdamasi. „Dažnai juokiuosi. Nemėgstu paniurusių žmonių. Šypseną man sukelia daugelis dalykų – šviečianti saulė, gamta, malonūs žmonės. Visur stengiuosi įžvelgti gerąją pusę ir bandau kuo daugiau šypsotis. Dirbu su žmonėmis, tad net vaikščiodama po darželio grupes stengiuosi šypsotis, tada žmonės iškart pozityviai nusiteikia”, – tikino pašnekovė.
Pasiteiravus Mildos, ar daug Palangoje paniurėlių, moteris teigė, jog tokių žmonių tikrai yra. „Kartais gal tik žmonių veido išraiškos tokios. Gal tik piktai atrodo. Kartais tą piktumą padiktuoja veido išraiška”, – įsitikinusi moteris.
M. Kucevičienės teigimu, nereikalingas žmonių pyktis tik sugadina nuotaiką kitiems žmonėms. „Labai nemėgstu agresyvių žmonių ir akivaizdžios neteisybės. Tai mane labai pykdo”, – savo požiūrį išsakė pašnekovė.

Tam, kad šypsotumėmės – priežasčių nereikia
Palangos miesto savivaldybės Tarybos narės Irenos Galdikienės manymu, juokas – geriausias vaistas vyresnio amžiaus žmonėms. „Visada esu nusiteikusi labai gerai ir pozityviai, mano amžiuje juokas yra sveikata, tad ir šypsausi dažnai. Piktų ir paniurėlių žmonių sutikti neteko – mane supa tik linksmi žmonės”, – atviravo pašnekovė.
Jai antrino ir kolega, Tarybos narys Eugenijus Simutis. Vyro tikinimu, lietuviams reikėtų dažniau šypsotis. „Aš šypsausi nuolat. Esu laimingas žmogus. Manau, kad tam, jog šypsotumeisi, nereikia, kad kažkas tą šypseną sukeltų. Nebūtinai gi turi kažkas prajuokinti. Aš manau, kad apskritai reikėtų dažniau šypsotis, tada ir gyvenimas bus šviesesnis”, – įsitikinęs jis.
Pasiteiravus E. Simučio apie piktus žmones, Tarybos narys tvirtino, jog su tuo jis susiduriantis labai dažnai. „Nuolat susiduriu su tokiais žmonėmis. Jų yra labai daug. Žmonės paprasčiausiai savo problemas stengiasi išspręsti ne patys darydami kažkokias išvadas ir spręsdami savas bėdas, o sukraudami jas kitiems”, – savo pozicijos laikėsi vyras.

Santūrumas – lietuviškas bruožas
Tuo tikras Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys Antanas Sebeckas. Vyro manymu, daugiausiai paniurusiais žmonėmis mus vadina užsieniečiai. „Dažnai esame susirūpinę, įsitempę, visur skubantys, aišku, mes ne italai, ne prancūzai, bet šiauriečiai – tikriausiai tokia mūsų natūra. Pasitaiko, kad būna žmonių, kurie labai nuoširdžiai juokiasi”, – mano A. Sebeckas.
Pasiteiravus, kada paskutinį kartą Tarybos narys iš širdies juokėsi, vyras atviravo, jog tai buvo draugų susibūrimo kompanijoje. „Kažkas kažką papasakoja – juokas atsiranda pokalbio eigoje. Kai būni vienas, ką ten daug šypsosies”, – sakė pašnekovas.
Labiausiai nuotaiką gadinantys dalykai Antanui yra danties skaudėjimas: „Labiausiai sugadina nuotaiką, jei pradeda skaudėti dantį arba sužinai kažkokią blogą žinią, arba staiga prisiminei, kad kažką reikėjo padaryti, o tu nepadarei. Daug tokių dalykų, kurie išmuša iš vėžių. Aš pats nesu prie labai besišypsančių žmonių, bet ir neskaitau savęs labai niūriu. Esu per viduriuką”.

Gaisrininkai – labai linksmi žmonės
Tokios nuomonės laikosi Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis. Pašnekovas tikino, jog juoktis stengiasi dažnai. „Man patinka anekdotai, juokingi filmai, vaidinimai, juokingi artistai. Mano mėgstamiausias – Rolandas Kazlas. Tik jį pamatau – iškart ima juokas, jis gali ir nekalbėti”, – pripažino V. Jarulis.
Paklausus apie viskuo nepatenkintus žmones, vyras buvo atviras: „Pasitaiko ir Palangoje tokių. Visgi, manau, kad daugiau yra linksmų, geros širdies žmonių. Stengiuosi, kad mane suptų tik tokie žmonės. Ugniagesiai yra labai linksmi žmonės, moka visokiausių išdaigų. Labiausiai nemėgstu žmonių, kurie meluoja. Tai labiausiai nervina. Jei pasakytų teisybę – aš atleisčiau visas nuodėmes tam žmogui“.

Pajūrio žmonės daugiau šypsosi
Palangos pradinės mokyklos direktorės Vaidos Kaikarienės nuomone, šypseną gali sukelti įvairios situacijos. „Jei esi „įsijungęs“ pozityvumą, tai ir reaguoji į viską pozityviai, per juoko prizmę. Liūdnesniuose momentuose visada ieškau, už ko užsikabinti, nes giliai širdyje aš esu optimistė. Čia kaip stiklinė vandens – vieni mato ją pusiau pilną, kiti pusiau tuščią. Sentimentai, malonūs prisiminimai taip pat sukelia šypseną”, – požiūrį dėstė direktorė.
Jos manymu, Palangoje daugiau yra besišypsančių negu liūdnų žmonių. „Miestas – kurortinis, tai labai jaučiasi. Pajūrio žmonės daugiau šypsosi gryno oro ir jūros dėka. Aš ir pati tikrai daug šypsausi, be to, mano toks darbas – kai esi mokyklos galva, tai esi priverstas ir savo kolektyvą užkrėsti pozityvumu. Mokytojo darbe netrūksta sudėtingų situacijų, kasdienė veikla būna labai dinamiška. Visada norisi, kad tiek vaikai, tiek darbuotojai kuo daugiau šypsotųsi”, – sakė V. Kaikarienė.