Po daugiau kaip dešimt metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas praėjusį ketvirtadienį juos įteisino. Bet Palangos miesto politikai dar labiau būgštauja dėl naujovės ir sako „esą neapsisprendę“, ar juose dalyvautų.
Lems skyrių pozicija
„Vertinu tiesioginius mero rinkimus kaip labai svarbų demokratijos žingsnį. Svarbiausia, kad įstatymo pakeitimais įgyvendiname rinkėjų lūkesčius patiems tiesiogiai rinkti merą. Šią akimirką negaliu pasakyti, ar dalyvausiu tiesioginiuose mero rinkimuose. Pirmiausia turi pasisakyti partijos Palangos skyrius“, – sakė meras Šarūnas Vaitkus.
Kurorto socialdemokratų lyderis Danas Paluckas teigė, kad socialdemokratai, inicijavę tiesioginius mero rinkimus, išpildė savo rinkimų programos pažadus.
Paklaustas, ar pats sieks juose susigrumti mieste, D. Paluckas sakė „dar nežinąs“.
„Mūsų skyrius – demokratiškas, tegul nuspręs pats, ar kelti mano kandidatūrą, – teigė pašnekovas. – Savarankiškai savo kandidatūros tikrai nekelsiu“.
Į klausimą, ar būtų pajėgus suremti lygiaverčiai jėgas su konservatorių lyderiu Š. Vaitkumi, D. Paluckas atsakė: „Rinkimai dažnai – laimės dalykas. Juk starto pozicijos bus visų vienodos“.
Buvęs kurorto liberalsąjūdiečių pirmininkas Eimutis Židanavičius, su būriu liberalsąjudiečių išreiškęs norą prisijungti prie partijos Tvarka ir teisingumas Palangos skyriaus, vakar tikino nesąs „tvarkiečių“ narys.
„Vyko tik konsultacijos tuo klausimu“, – sakė E. Židanavičius.
Jis taip pat sakė „dar nežinąs“, ar dalyvaus tiesioginiuose mero rinkimuose. „Kad dalyvausiu kaip nepartinis, negaliu atmesti tokios galimybės“, – sakė jis.
Bus renkamas panašiai kaip Seimo narys
Už Savivaldos įstatymo pataisas, įteisinančias tiesioginius mero rinkimus, balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo trys, susilaikė 23 parlamentarai.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Pagal naują įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, – vienmandatėje apygardoje. Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę.
Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys - pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.
Taip pat pataisos numato, kad mero įgaliojimams nutrūkus prieš laiką per pusę metų vienmandatėje apygardoje turėtų būti surengti nauji rinkimai.
Jeigu komisija pateiks išvadą, kad yra pagrindas taikyti įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės taryba šiai išvadai pritars, būtų kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išvados.
Jeigu teismas pateiktų išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba trijų penktadalių visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.
Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus. Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kilo išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.




Komentarai 1
Parašykite komentarą
- bent jau iš dabartinių "partijų" -nė vieno švaraus intelekto ( išskirtinai tik Gerb p. Albinas Stankus)!... Gal renkant asmenybę atsiras tokių !?.. Iki šiol rinkimai buvo "organizuojami" patys -sau!!! - kas akivaizdu!