Milijonus kainuojanti įranga pildys Palangos piniginę – 5 eurai nuo automobilio

Jau nuo kito vasaros sezono Palangoje įvedamas 5 eurų miesto infrastruktūros mokestis, kurį palangiškiai ir kurorto svečiai jau dabar mieliau vadina „įvažiavimo“ į Palangą mokesčiu. Kad Palanga suspėtų kitąmet pasirengti tokios rinkliavos įvedimui, miestas turi verstis per galvą: iki spalio mėnesio parengti konkurso tokiai paslaugai teikti technines sąlygas, paskelbti konkursą, išrinkti jo nugalėtoją. Jį Palanga įpareigos ne tik įrengti automobilių numerių skaitytuvus, vaizdo kameras, bet galbūt jam paves ir rinkliavos apskaitą ar net mokesčio išieškojimą. „Palangos tiltas“ apie būsimą mokestį kalbėjosi su Tarybos nariu, infrastruktūros mokesčio Darbo grupės pirmininku Tomu Juliumi Žulkumi.

– Priminkite, prašau, kada ir ką miesto Taryba nusprendė dėl tokio mokesčio kurorte.

– Išties, Darbo grupėje buvo ilgos ir intensyvios diskusijos dėl tokio mokesčio dar iki jo patvirtinimo miesto Tarybos posėdyje liepos 2 dieną. Buvo siūloma daug įvairių variantų – nuo 3 iki 15 eurų. Mokesčio dydis, žinoma, buvo esminis dalykas, bet buvo pagaliau pasirinktas tarpinis variantas – 5 eurai. Tiesą pasakius, net Tarybos posėdžio išvakarėse būta diskusijų, ar neverta siūlyti pakeisti ir šį sprendimą. Prisimenu, kad kažkas norėjo siūlyti 4 eurus.

– Sutikite, kad tokio mokesčio įvedimas gerokai pakeis kurorto ir palangiškių, turinčių automobilius, gyvenimą.

– Pats mokestis kažin ar jau taip greitai pakeis Palangos gyvenimą. Noriu patikslinti: mes įvedame ne įvažiavimo į kurortą mokestį, kaip žiniasklaidoje tokia rinkliava neteisingai pristatoma, o kurorto infrastruktūros mokestį. Primenu, kad įvesdami naująjį mokestį, mes panaikiname „pagalvės“ mokestį, kuris, tiesą pasakius, tebuvo įvadas į infrastruktūros mokestį. 5 eurų mokestis bus vienkartinis mokestis, kuriam prievolė atsiras kiekvienąkart įvažiavus į Palangos miesto teritoriją. Liaudiškai kalbant, 5 eurus turės sumokėti kiekvienas automobilio, įvažiuojančio į Palangą, vairuotojas – automatinė sistema fiksuos įvažiuojančias į miestą mašinas. Jei automobiliu išvažiuos kas nors ir įvažiuos, teks vėl mokėti 5 eurus. Jei Palangoje planuos kas nors praleisti savaitę, svarstome, kad būtų numatyta galimybė įsigyti automobiliui skirtą abonementą už 25 eurus. Toks mokestis galios vieną parą. Per ją automobilis galės išvažiuoti ir vėl įvažiuoti į Palangos teritoriją kiek tinkamas – vėl penki eurai nebus imami. Jeigu automobilis išvažiuos ir vėl grįš į Palangą vėliau kaip po paros, vėl teks mokėti penkis eurus. Taigi, taupant, svarbiausia, įvažiavus į Palangą, nereikėtų „migruoti“ – išvažiuoti ir vėl skubėti įvažiuoti į miestą.

Esame įsitikinę, kad toks mokestis sugeneruos gerokai daugiau pajamų negu iki šiol buvęs „pagalvės“ mokestis. Beje, pastarasis mokestis buvo renkamas neefektyviai, lėšas, gautas iš infrastruktūros mokesčio, panaudosime miesto infrastruktūrai gerinti.

– Ar žinote, kaip šiais metais buvo renkamas mieste „pagalvės“ mokestis?

– Žinau, kad šiemet liepos mėnesį „pagalvės“ mokesčio buvo surinkta gerokai mažiau nei pernai. Žinoma, tai nulėmė prasti orai liepą. Bet rugpjūtis su kaupu atseikėjo saulės, tad ir „pagalvės“ mokesčio turėjo būti surinkta daugiau.

– Kokie jau yra priimti techniniai sprendimai, paruošiamieji darbai, kad Palanga suspėtų tinkamai pasirengti tokio mokesčio įvedimui kitąmet?

– Reikalai palaipsniui eina pirmyn, nors buvo ilgai diskutuota tuo klausimu. Buvo minčių, kad jau šią vasarą suspėsime išbandyti tokio mokesčio veikimą – darbo grupė jam parengti buvo įkurta dar praėjusių metų rudenį. Bet joje visi įsitikinome, kad neįmanoma taip greitai pasiruošti miesto infrastruktūros mokesčio įvedimui. Todėl buvo nuspręsta atidėti įvedimą iki 2016 metų.

Man teko nemažai domėtis, kaip analogiška tokio mokesčio surinkimo ir administravimo sistema veikia kitose užsienio šalyse. Paprastai jose prireikia 4-5 mėnesių tokiai sistemai paleisti. Jeigu mes turėtumėme konkurso tokiai paslaugai teikti laimėtoją 2016 metų sausio 1-ajai dienai, realu, kad sistema būtų paleista laiku – iki kitų metų sezono pradžios.

– Kaip vyksta techninių sąlygų konkursui tokiai paslaugai teikti parengimas? Kokios jos bus? Kada numatomas konkursas?

– Kada bus parengtos techninės sąlygos, sunku pasakyti. Pirmiausia, regis, bus sudaryta nauja darbo grupė techninėms sąlygoms paruošti. Nes jų parengimas, išdėstymas visų plonybių ir miesto, kaip užsakovo, pageidavimu, nėra paprastas dalykas. Priešingai – sudėtingas. Tokia darbo grupė, įsivaizduoju, turėtų koordinuoti tokį techninių sąlygų parengimo darbą. Siekiama, kad techninės sąlygos konkursui būtų parengtos iki spalio 1 dienos. Tada beliks skelbti konkursą.

– Sutikite, kad laiko lieka labai nedaug. Beje, kokius pagrindinius reikalavimus  savivaldybė siekia „sudėti“ į konkurso technines sąlygas?

– Vienas iš pagrindinių reikalavimų būsimam paslaugos tiekėjui, kitaip tariant, infrastruktūros mokesčio operatoriui, kad jis pats turėtų reikiamas lėšas reikalingai techninei infrastruktūrai pakelėse įrengti ir eksploatuoti. Savivaldybė nėra pasiruošusi investuoti į šią naujovę. Būsimas paslaugos tiekėjas gaus dalį surinkto mokesčio. Beje, pinigai bus sumokami į savivaldybės nurodytą sąskaitą, kuri bus prieinama ir savivaldybės paskirtiems žmonėms, ir konkursą laimėjusiai bendrovei. Kokia dalis mokesčio turėtų tekti savivaldybei, yra viena iš aštresnių diskusijų – tas dydis, vienoks ar kitoks, turės bus numatytas techninėse konkurso sąlygose. Vienas iš svarbių konkurso kriterijų atrinkti nugalėtojui būtent ir bus, kuris dalyvis pasiūlys didžiausią surinkto mokesčio dalį palikti miestui. Kitaip tariant: kas sutiks dirbti už mažiau? Galiu pasakyti, kad savivaldybė neatiduos šio mokesčio administratoriui „liūto dalies“. Norime, kad savivaldybei tektų 50-60 procentų nuo surinktų lėšų.

Taip, iki šiol dar yra neatsakyta į nemažai klausimų, bet, kviesčiau suprasti visus, kad Palanga, įvedanti infrastruktūros ar, kaip liaudyje jau vadinamą, „įvažiavimo“ mokestį, yra pionierė, naujovės pristatytoja šalies mastu. Kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Neringa renka ekologinį mokestį. Bet jai tai padaryti nėra sunku, vien dėl to, kad yra vienintelis įvažiavimas į Nidą, kai, tuo tarpu, į Palangą yra keliolika įvažiavimų. Plius, prisiminkime, kad turime ir Šventąją, Nemirsetą, Monciškes su visais savo keliais ir keliukais.

Kaip pavyks Palangai susidoroti su infrastruktūros mokesčio įvedimu ir jo administravimu pasitelkiant moderniausias technologijas, spręs ir kitos savivaldybės, ar joms verta daryti ką nors panašaus tokia linkme.

– Pakalbėkime apie grynai techninius sprendimus. Kaip bus nuskaitomi įvažiuojančio į Palangos teritoriją automobilio numeriai? Ar bus numatyta kelio ženklais kokia nors lėtėjimo zona? Įspėjamieji ženklai? Kaip pinigai bus nuskaitomi – automatiškai, susiejus automobilio savininko duomenis „Regitroje“ su bankiniais duomenimis, ar automobilio savininkas gaus SMS žinutę apie prievolę sumokėti tokį mokestį?

– Tokia sistema Vakarų Europoje jau sėkmingai veikia ne vienerius metus. Įdomu, kad prekybos centras „Maxima“ prie Palangos autobusų stoties įrengė panašią sistemą, kurią mes norime įdiegti. Numerio nuskaitymo sistema sėkmingai veikia kai kuriuose oro uostuose aplinkui. Bet, pastebėsiu skirtumą: mano išvardintose vietose veikia, kaip vadinu, „šlagbauminės“ automobilio numerio nuskaitymo sistemos, t.y., ten, kur yra užkarda, „šlagbaumas“, ir numerio nuskaitymo galimybė. Mūsų darbo grupė taip pat analizavo „šlagbauminę“ sistemą, bet ji mums nepatiko dėl vienos priežasties: „šlagbaumai“ neleidžia mašinoms greitai, nelėtinant eismo pravažiuoti pro juos. Net pro greičiausius pasaulio „šlagbaumus“ keliuose reikia apie 12-13 sekundžių. Tiek reikia, kol nuskaito mašinos numerį, atsidaro „šlagbaumas“. Paskaičiavome, kad tokiu atveju, net geriausiu, per valandą į Palangą pro „šlagbaumą“ įvažiuotų vos apie 300 mašinų. Tai yra labai mažai – susidarytų labai dideli „kamščiai“. Kad tokia „šlagbauminė“ sistema veiktų, reikia kad būtų ne viena, ne dvi ir ne trys kelio eismo juostos. Kad, pavyzdžiui, kaip Lenkijoje, kur mokamuose keliuose, važiuojant link rinkliavos punkto, yra iki šešių ar aštuonių juostų, apie  dešimt „šlagbaumų“. Mes tokių techninių galimybių neturime, todėl buvo nuspręsta pasirinkti numerio nuskaitymo sistemą. Vaizdo kameros tokią galimybę leidžia.

– Ar visi techniniai dalykai jums pačiam aiškūs? Kas kelia jūsų abejones?

– Šiuolaikinė technika yra pakankamai tiksli. Geriausios vaizdo kameros nuskaito informaciją 95-97 procentų tikslumu. Jų suklydimo paklaida – labai maža. Bet, žinoma, apsaugoti net modernią techniką nuo nesąžiningų žmonių „triukų“ nėra lengva. Kas bus, jeigu kas nors, norėdamas „praslysti“ pro tokią kamerą, užsimes skudurą ant automobilio numerių, pavyzdžiui? Užteplios jį? Laikinai nusiims jį? O gal kas nors mašiną sugalvos ant „tralo“ įsivežti?  Pasakykime atvirai: tokių „gudručių“, chuliganizmo ir piktnaudžiavimo atvejų nebus galima visada išvengti. Automobilių numerius nuskaitančios kameros – modernios, brangios, bet nėra protingesnės už žmogų. Vis tik, manau, rasime būdus, kad tokio piktnaudžiavimo atvejų būtų kuo mažiau.

Pastebėčiau ir kitą tokio mokesčio įvedimo naudos pusę. Tokia infrastruktūra – kameros, gebančios nuskaityti mašinų numerius – padėtų miestui įvertinti į kurortą įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių srautų dinamiką, tendencijas, pokyčius ir panašiai. Tokia infrastruktūra leistų miestui sužinoti, kiek kurorte vasarą išbūna kiekviena mašina. Ypač tai būtų įmanoma, įvedus atbulinės eigos kameras. Apskritai kalbant, su tokia plačia informacija apie automobilių srautus Palangoje, miestas galėtų planuoti tam tikrus kelių infrastruktūros dalykus, eismo schemas, galėtų efektyviai reguliuoti autoeismo srautus mieste. Juk dabar, kaip sakau, apie „statistinę mašiną“  kurorte beveik nieko nežinome.

Jau mąstant apie technines konkurso sąlygas, kilo mintis įrengti mieste tam tikrose vietose automobilių stovėjimo zonas, kuriose pastačius autotransporto priemonę, galbūt nereikėtų mokėti penkių eurų miesto infrastruktūros mokesčio. Tokias vietas matau S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, o taip pat prie „Cento“ parduotuvės. Esmė tokių aikštelių būtų tokia: jeigu asmuo atvažiuoja trumpam į Palangą ir pastato automobilį per dvi valandas vienoje iš šių aikštelių ir, atlikęs skubiai reikalus, iš Palangos išvažiuoja, jam 5 eurų mokesčių mokėti nereikėtų. Ar jam reikėtų mokėti kokį nors simbolinį mokestį už mašinos pastatymą nurodytais adresais automobilių stovėjimo aikštelėse, diskutuotina. Išsiaiškinau, kad tokia sistema kitose šalyse sėkmingai veikia: automobilio numerį nuskaičius įvažiuojant į Palangą, o vėliau pasinaudojus „trumpo buvimo“ Palangoje aikštele ir palikus Palangą, nereikėtų mokėti 5 eurų mokesčio. Tokia techninė galimybė yra.

– Ar miesto infrastruktūros mokestį reikės mokėti motociklininkams?

– Dėl motociklininkų yra problema. Vien dėl to, kad motociklų priekyje nėra numerių. Yra teorinė galimybė statyti atbulinio vaizdo kamerą, bet visi taškai ant „i“ dėl motociklininkų nėra sudėlioti. Tarpmiestiniai tolimojo susisiekimo autobusai bus atleisti nuo mokesčio pagal Tarybos sprendimą. Bet nuo turistinių autobusų bus renkamas toks mokestis. Jeigu toks autobusas dažnai atvyksta į Palangą, bus numatytas mėnesinis ar metinis abonementas.

– Ar tokia automobilių numerių miesto prieigose sistema nekels galvos skausmo Palangos miesto gyventojams – automobilių savininkams? Kaip numerių skaitytuvai „atpažins“, kad mašina priklauso kurorto gyventojui?

– Tam taip pat kreipiamas didelis dėmesys. Pirmiausia, kas laikytinas Palangos gyventoju? Esame linkę juo laikyti kiekvieną asmenį, deklaravusį savo gyvenamąją vietą Palangoje. Jeigu toks pilietis savo vardu turi registruotą transporto priemonę, tuomet toks asmuo bus atleidžiamas nuo infrastruktūros mokesčio. Bet pati sistema automatiškai – kas yra Palangos gyventojas, o kas ne? – nėra pajėgi atsijoti. Palangiškiams, savo vardu turintiems transporto priemonę, reikės kreiptis į paslaugos tiekėją, tai yra įmonę, atsakingą už skaitytuvus, ir pranešti apie turimą automobilį. Tuomet jo numeris bus įvestas į sistemą ir, išvažiavus, o po to įvažiavus, 5 eurų mokestis nebus imamas. Stengsimės, kad visa paslauga būtų kuo labiau elektroninėje erdvėje, bet galvoju, kad prireiks ir buveinės Palangoje, kur žmonės galės užeiti ir spręsti klausimus, kylančius dėl mokesčio.

Gyventojus noriu nuraminti: siūlomas mokestis stipriai pagerins miesto infrastruktūrą. Bet problemų, ypač pradžioje, matyt, iškils. Pavyzdžiui, ypač anksčiau, Palangoje buvo „mada“ važinėti ne su savo mašina. Techniniame pase mašinos savininkas, įvedus mokestį, turėtų nurodyti ir mašinos kitus naudotojus.

– Bet sutikite, kas norės sukčiauti, išvengti mokesčio, suskubs savo gyvenamąją vietą nurodyti Palangoje, o automobilius perregistruoti savo artimųjų, giminaičių ar bičiulių vardu Palangoje.

– Ką jūs kalbate, yra aktualu. Kad būtų išvengta tokių atvejų, tam ir yra kuriamos konkurso tokiai paslaugai teikti techninės sąlygos. Variantų yra kol kas įvairių: kad pati savivaldybė, pavyzdžiui, paslaugos tiekėjui pateiktų mieste registruotų gyventojų sąrašą, galbūt kažkuria apimtimi pati savivaldybė gali administruoti tokią sistemą ir panašiai. Bet jeigu miesto savivaldybė „užsikrautų“ paslaugos administravimo naštą ant savo pečių, reikėtų trijų ar keturių papildomų darbuotojų tam. Ne visiems savivaldybėje tokia mintis patinka.

– Ar, kaip įprasta Palangoje, infrastruktūros mokesčio administravimas bus pavestas vienai įmonei – UAB „Pa