Mindaugas Skritulskas apie Šarūną Vaitkų, švenčiantį meravimo dešimtmetį: „Laikmetis Palangoje, kuomet miestui vadovavo Šarūnas Vaitkus, patinka kam ar ne, bus išskiriamas kaip Vaitkaus valdymo metai, arba, kitaip tariant – „prie Vaitkaus“

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus gali pelnytai švęsti – sukanka 10 metų, kai jis stovi prie Palangos, didžiausio šalies kurorto, vairo. Galima Š. Vaitkumi žavėtis ar nemėgti, tačiau sunku paneigti tai, ką mato dauguma kurorto gyventojų bei miesto svečių: 10 paskutinių Palangos metų primena svaiginantį skrydį – iš provincialaus, su neįspūdinga infrastruktūra miestuko prie jūros ji pavirto į modernų, patogų ir ambicingą regioninį kurortą. Ta proga „Palangos tiltas“ suteikė tribūną įvairiems miesto politikams, teiraudamasis jų nuomonės apie Š. Vaitkų, jo vadovavimą bei jo stilių.
„Jis, be jokios abejonės, labai charizmatiška asmenybė, gebanti greitai į save patraukti dėmesį sueiti į kontaktą, praktiškai su bet kuo. Jei Šarūnas patiki kuria nors idėja, gali eiti kiaurai, skambinti, strimgalviais lėkti pas bet ką, nesvarbu: ministrą, prezidentą,“ – Palangos tiltui“ sakė Mindaugas Skritulskas, Š. Vaitkaus bendražygis, dabar – Seimo narys.

–Jo charizma, emocionalumas, kiek netikėtai perdėtas staigumas praverčia jam pasiekti daug ką. Ir tai yra vienas iš pagrindinių jo ginklų, kada buvo siekiama įtikinti įvairias vyriausybes, ministrus dėl daugumos pastaruoju metu pastatytų Palangoje ir Šventojoje objektų. Kitos. kaip politikui, labai svarbios jo savybės – intuicija, gebėjimas komunikuoti per viešuosius ryšius. Jis geba, net ir stokodamas informacijos ar specifinių žinių jausti, kas tinka, kas ne ir, žinoma, kalbėti daugumai suprantama kalba. Vertinant tai, jau dabar, be laiko perspektyvos, galima teigti, kad Šarūnas per pastarąjį dešimtmetį jau yra įėjęs į miesto storiją. Laikmetis Palangoje, patinka kam, ar ne, bent jau kurį laiką, bus išskiriamas, kaip Vaitkaus valdymo metai, arba, kitaip tariant – „prie Vaitkaus“.

–Kokie yra jūsų ryškiausi įspūdžiai, prisiminimai iš abiejų intensyvaus bendravimo?

–Visų neišvardinsiu. Bet man kažkodėl įstrigo su niekuo nesulyginama vyriška emocija, kuomet prieš beveik 17 metų Šarūnui gimė pirmoji duktė Gabija. Pamenu tada, ta ypatinga proga, tuometinio mero Prano Žeimio kabinete su kitais kolegomis padarėme tai, kas šiais laikais sunkiai įsivaizduojama – „aplaistėme“ šį įvykį nedelsdami ir „nenueidami nuo kasos.“
Šarūnas tą akimirką tiesiog iš laimės strykčiojo kabinete savo emocijomis užkrėsdamas kitus – jautėmės taip, lyg mums visiems būtų gimusi duktė.

–Ar Palangos konservatoriai jau turi „užsiauginę“ lyderių, kurie galėtų sėkmingai pakeisti Š. Vaitkų mero poste?

–Kaip žinia, nepakeičiamų žmonių nebūna. Skyrius yra didelis, turime daug jaunų, išsilavinusių ir perspektyvių žmonių. Klausimas, kiek sėkmingai galėtų pakeisti? Gi sėkmę lemia ne tik žmogaus patirtis, išsilavinimas, intelektas, reikšmę turi ir įvairios kitos savybės, tiksliau jų visuma bei, žinoma, kartais nepavaldžios aplinkybės, įvykiai.

–Ar Seime bręsta pasiūlymų, iniciatyvų riboti mero kadencijų skaičių?

–Tokios atskiros iniciatyvos nėra. Dabar laukiama Konstitucinio teismo sprendimo dėl tiesioginių merų rinkimo atitikimo Konstitucijai. Praėjusią Seimo kadenciją Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį teismą iš esmės motyvuodama tuo, kad dabar meras yra renkamas ir kaip atstovaujamosios institucijos tarybos narys, turintis ypatingas galias lyginant su kitais, ir sykiu tiesiogiai renkamas į atskirą vienasmenę mero instituciją, kuri kartu su savivaldybės direktoriumi turi vykdomosios institucijos savybių. Anot pareiškėjų, gaunasi taip, kad meras lyg sėdi ant dviejų kėdžių: savarankiškai vykdo tam tikrus sprendimus ir sykiu pats vadovauja tarybai, kuriai pagal Konstituciją yra atskaitingos vykdomosios institucijos. Šią problemą yra pastebėjęs ir buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas teisės profesorius Vytautas Sinkevičius. Jo nuomone, dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka neatitinka Konstitucijos 119 str., kuriame numatyta, kad įstatymams ir įvairiems sprendimams tiesiogiai įgyvendinti būtent savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

–Kokias savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas siūlo TS-LKD? Kokia jų esmė? Kaip jos pakeistų 2023 metų pavasarį įvyksiančius Tarybos rinkimus? Žinoma, jeigu būtų priimtos?

–Kaip ir minėjau, laukiama Konstitucinio teismo sprendimo, todėl kol kas jokių realių pataisų niekas nesiūlo. Taigi, jei paaiškėtų, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, tada, ko gero, būtų du keliai: keisti Konstituciją taip, kad joje būtų numatyta, kad merai renkami tiesiogiai arba keisti Savivaldos įstatymą taip, kad merą, kaip ir ankščiau, rinktų miesto taryba.
Žinoma, yra daug pliusų, kai merai renkami tiesiogiai. Beje, tam, kaip rodo apklausos, pritaria dauguma gyventojų.
Kita vertus, tenka konstatuoti, kad dabar miesto tarybos praktiškai yra praradusios savo, kaip vietos gyventojus atstovaujamosios institucijos reikšmę. Vietos savivaldos valdžios centras yra ne miestų tarybose, bet sukoncentruotas merų ir jiems pavadžių direktorių rankose. Taryba dabar sprendžia iš esmės formalius, ne jos lygio klausimus, pavyzdžiui, kompiuterių perdavimų klausimus biudžetinėms įstaigoms ir panašiai.
Tarybos posėdžiuose praktiškai nevyksta jokių politinių diskusijų tarp įvairių partijų ar komitetų atstovų dėl esminių miesto vystymo klausimų. Tarybos posėdžiai, beveik visose savivaldybėse dabar trunka vos valandą per mėnesį, kai ankščiau vykdavo visą dieną karštai polemizuojant ir diskutuojant tiek dėl savivaldybių biudžeto, tiek dėl kitų svarbiausių miestų bendruomenių klausimų.
Faktiškai tarybos dabar tapo ne politinių, bet techninių sprendimų priėmėjos, todėl nebeliko realaus bendruomenės atstovavimo per tarybos narius.
Jei vis dėlto tektų įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą, pasiliekant prie tiesioginių merų rinkimų tvarkos, būtų nelengvas apsisprendimas: merą rinkti kaip tarybos vadovą arba kaip tarybos sprendimus įgyvendinantį savivaldybės ar jos administracijos vadovą.