Kol ginčijamės, koks turėtų būti Palangos paplūdimys, ar verta Europos Sąjungos lėšomis maitinti smėliu nė dvejų kilometrų nesiekiančią paplūdimio atkarpą, ko gero, net minties krašteliu nesusimąstome apie Palangos kurortą tykančius globalius pavojus.
Ne, ne apie cunamį kalbu. Nors, kita vertus, Lietuvai 2004-ais metais išgyvenusiai trijų ir net keturių balų „juntamą“ žemės drebėjimą, ir žemės plutos pasislinkimai nėra juoko reikalas. Juolab Palangai, turinčiai naftos terminalą Būtingėje.
Bet tiksinčios ekologinės bombos mūsų kurortui, sutikime, kelia didžiausią pavojų. Kur jos?
Ne tik Būtingėje, bet, pirmiausia, jūroje. Pažvelkite į jos horizontą gražią saulėtą dieną. Jame daug „taškučių“ – ne burlenčių, o žvejybos tralerių ir, svarbiausia, tanklaivių, gabenančių naftos produktus.
Kiek jų kiekvieną dieną prašmėžuoja praplaukdami, niekas negali pasakyti tiksliai. Bet jie, kaip sako gamtosaugininkai, užprogramuotos ekologinės bombos, į kurių pavojų – net modeliuojamą! – nevalia žiūrėti pro pirštus.
Juolab, kad Palanga jau turi liūdnos patirties likviduodama tokios ekologinės katastrofos padarinius. Prisiminkime 2001-uosius, kuomet Būtingės naftos terminale, kraunant Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen“, į jūrą išsiliejo nafta. Vos keliais mėnesiais anksčiau Būtingėje į jūrą išsiliejo nafta ją kraunant į kitą laivą „North Pacific.“
Kur kas mūsų turtingesni kaimynai, skandinavai, skiriantys itin daug dėmesio ekologijai, Baltijos jūros gelbėjimo planus yra ne tik sukūrę, bet ir tobulina juos nuolat.
„Iki 2020-ųjų visos valstybės aplink Baltijos jūrą turėtų turėti specialiuosius planus galimiems nelaimingiems atsitikimams, jeigu iš laivų išsilietų nafta. Klausimas yra ne toks, ar nelaimingas atsitikimas įvyks, bet kada jis įvyks. Visi turi būti tam pasiruošę , teigė projekto „Baltic Master II“ vadovas Magnusas von Schenckas per klimato kaitos konferenciją Budapešte, kurioje dalyvavo ir šių eilučių autorius.
Kažin, ar panašų planą turi Lietuva? Ar tokios galimos ekologinės nelaimės padarinių likvidavimą yra kada nors svarsčiusi Palangos savivaldybė?
Sakote, numoti ranka, sakote, kad tai mūsų „nepalies“?
Naivu taip elgtis.
Baltijos jūra driekiasi vienas seniausių ir judriausių prekybos maršrutų Europoje. Dabar tai yra strateginis kelias naftos eksportui iš Rusijos ir Baltijos šalių. 15 proc. jūrų transporto vyksta Baltijos jūroje.
Pasaulio gamtos fondo duomenimis, naftos ir jos produktų eksporto apimtys padvigubėjo nuo 1997 metų ir prognozuojama, kad pasieks 160 mln. tonų per metus, dalis pervežimų vyksta Baltijos jūroje.
Baltijos jūroje yra daug salų, jos vanduo lėtai keičiasi, dalis jūros ilgai būna padengta ledu - dėl visų šių priežasčių Baltijos jūra yra ypač jautri laivybos poveikiui.
Skaičiuojama, kad nuo 1980 metų kasmet vidutiniškai Baltijos jūroje nutinka viena didelė laivo avarija, per kurią išsilieja daugiau nei 100 tonų naftos.
Kada ne tik stebėsimės kaimynų įžvalgumu, bet ir patys imsimės veiksmų Vyriausybės ir savivaldybės lygiu pažabojant galimą ekologinę katastrofą?
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.