Mokslo metų belaukiant

Vasarai baigiantis visi susimąsto apie ateinantį rudenį, o su juo nuskambėsiantį ir mokyklos skambutį. Mokiniai ir jų tėveliai su nekantrumu ir neaiškiom baimėm laukia naujų išbandymų meto. Vyraujanti suirutė nepaliko švietimo sistemos nuošaly, sukeldama neramaus laukimo jausmą. O Palangos švietimo skyrius uoliai rengiasi artėjančiam darbymečiui, nepaisant susiklosčiusių sunkmečio ir vaikų mažėjimo padarinių. Pasikeitimų sulauks Palangos bendruomenė, bet ne tokių žymių, kad reiktų nerimauti.

2009 metų rugsėjo 1-oji ateis ir nesvarbu, kad tai sunkmečio ženklu pažymėti metai. Tai bus tokia pati džiugi mokslų pradžios šventė. Pirmokai atsineš tuščią bagažą, kurį metams slenkant vis pildys savo žiniomis, o abiturientai ateis su viena mintimi – tai paskutinė tokia mokyklinė šventė. Laikas baigti šį pirmąjį savo gyvenimo etapą. Visiems tai įsimintina diena, todėl verta švęsti ją kasmet.

Viena mokykla tokios progos jau šiais metais neturės. Tai Palangos Smilčių pradinė mokykla. Dėl žymiai sumažėjusio mokinių skaičiaus ji privalėjo sustabdyti savo veiklą. Likusieji mokysis jau kitose mokyklose.

Mokinių sumažėjo ir kitose mokyklose. Šiuos mokslo metus pradės maždaug šimtu mokinių mažiau. Daugiausiai mokinių (apie 600) mokysis Senojoje gimnazijoje, taip pat Vlado Jurgučio vidurinėje mokykloje (apie 500). Šiais metais į pirmą klasę sugužės vos 140 (iš jų apie 10 – Šventosios gyvenvietės moksleiviai) pačių mažiausiųjų. Tikimasi, kad ateityje šis skaičius augs ir mokyklos prisipildys pirmokėlių džiugaus klegesio. 

Baigiantis praėjusiems mokslo metams niekas ir negalėjo tikėtis, jog bus labai geri ateinantys. Dėl biudžetinių „skylių“ mokyklos nesulauks remontų. Tad teks tenkintis dabartine jų padėtimi. Mokytojai taip pat susidurs su kai kuriomis profesinėmis kliūtimis, jei norės tęsti savo karjerą mokykloje. Jie privalės porą metų paaukoti savo kvalifikacijos kėlimui. Tai gresia ne visiems, tik tiems, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo. 

Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė išsakė susirūpinimą dėl pasirenkamų kalbų mokymosi. Favoritėmis išlieka dvi užsienio kalbos – anglų ir rusų. Mokiniai bei jų pasirinkimą įtakojantys tėveliai neieško alternatyvos ir atmeta bet kokią galimybę mokytis Vakarų Europos kalbų, pavyzdžiui, vokiečių arba prancūzų. Jos taip pat labai stipriai gali praversti būsimiems aukštiems pareigūnams ateityje, nes įtakingos šalys kalba būtent šiomis kalbomis ir jokiomis kitomis. Nuslopęs susidomėjimas ragina suklusti šių kalbų mylėtojus.

Nuoširdžiai linkėdama sėkmės netrukus sugrįšiantiems mokiniams, švietimo skyriaus vedėja suteikė daug vilties ir tikėjimo dabarties jaunimu. Jei mokyklos skleidžiamos žinios suteiktų džiaugsmą jau pirmaisiais mokslo metais, egzaminų rezultatai sužibėtų, o tėveliai ir mokytojai imtų tarpusavyje bendradarbiauti, tuomet ir visos kliūtys būtų lengvai įveikiamos.