Leonas ŠIDLAUSKAS
Palangos senosios gimnazijos direktorius
Etatinio mokytojo darbo apmokėjimas ir klasės krepšelio įvedimas nuo šių metų rugsėjo 1 d. yra politinis sprendimas. Mažų kaimo ir gyvenviečių mokyklų stiprinimas politinės valdžios buvo pakankamai aiškiai deklaruotas ir tai matėsi naujuosiuose mokytojų darbo etatinio apmokėjimo dokumentuose. Mano manymu, nepasitenkinimas kilo dėl didelių lūkesčių ir netikėtų darbo apmokėjimo situacijų, kai mokytojas, dirbantis su 12 mokinių mažoje kaimo ar gyvenvietės mokykloje, finansuojamas taip pat kaip ir 30 abiturientų klasėje mokantis pedagogas. Pagal naują apmokėjimo tvarką egzaminams mokinių nerengiantis dalyko mokytojas su 18 pamokų per savaitę apytuštėse klasėse gali gauti (kartais taip ir yra) tokį pat atlyginimą kaip ir matematikos ar lietuvių kalbos mokytojas su 25 pamokomis per savaitę, ruošiantis 30 abiturientų klasę brandos egzaminams. Iš tiesų, nauja tvarka pastebimai pagerino mažos kaimo ar gyvenvietės mokyklos mokytojo darbo apmokėjimą.
Panašių lūkesčių turėjo ir didelėse mokyklose dirbantys mokytojai. Dėl mokytojo darbo sąlygų kilo socialinis ginčas, transformavęsis į streiką. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokyklų ugdymo kokybė nėra aukštesnėse pozicijose ir tai liudija, kad jau daug metų švietimo sistema tinkamai nesistengia, kad mokykla būtų kokybiškesnė, nes šiandien taip patogiau ir mažiau kainuoja. Ilgą laiką valstybėje kryptingai nesiekiant geros mokyklos, šiandien mokytojo darbo vieta jau nėra konkurencinga, todėl mokyklai dažnai sunku rasti mokytoją į atsiradusią laisvą darbo vietą. Man atrodo, kad šis streikas, buvęs konfliktu dėl atlyginimo didinimo, dėl pastebimų manipuliacijų ir demonstruojamos nepagarbos mokytojui ir jo darbui virto konfliktu dėl mokytojo orumo. Stebint streiką matėsi švietimo vadovybės pasimetimas ir negalėjimas patikėti tuo, kad mokytojas gali ir kažko reikalauti.
Streiko situacija pasiuntė mums visiems keletą paprastų žinučių. Pirma: visuomenė supranta, kad be gero mokytojo nebus kokybiško jų vaikų ugdymo, o be tinkamo atlyginimo gerais mokytojais mokykla nepasipildys. Kita žinia, kad mokytojo darbas pačios švietimo vadovybės nėra vertinamas. Veiksmai ir leksika konflikto metu tai paliudijo. Nepamirškime, kad daugybė Lietuvos mokytojų šiandien tapatinasi su streikuojančiais. Trečia: dėl mokytojų darbo vietų optimalaus skaičiaus Lietuvoje neišvengiamai reikės kalbėtis.
Dar viena pamoka iš demokratijos kurso – demokratija yra ne tuomet, kai nusprendžia dauguma, bet tuomet, kai dauguma atsižvelgia į mažumos nuomonę. Visų profsąjungų lyderiai pasirašė susitarimą, o vienas ignoruojamasis – ne. Štai ir rezultatas – visiems skauda galvą. Mėnesį streikuojama, kad atlygis už mokytojo darbo valandą būtų ne 5, o 6 eurai. Negali tiek daug padidėti?
Netrukus pamatysime.
Komentarai 1
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Daug metų mokytojai reikalavo įvesti etatinį apmokėjimą. Tai padarius,- reikalauja atšaukti. Netinka taikymo tvarka. Jei Estai ir Latviai tai taiko ,- tai nusirašykite tą tvarką .