Moliūgas nustebino dydžiu

Tik prasidėjęs ruduo jau gausiai apkrovė žmonių stalus prinokintomis gėrybėmis. Vis dar džiaugdamiesi gražiomis dienomis, daržų mylėtojai ir toliau puoselėja savo daržoves ir gėles, laukdami neįtikėtinų rezultatų. Būtent tokių jau pasiekė palangiškė Danutė Bandukova, užauginusi didžiulį moliūgą. Kruopščiai saugodama nuo aplinkinių savo „augintinį“, ji jau laukia, kada galės pati paragauti ir artimuosius pavaišinti.

Nuolat besišypsanti moteris savo kieme jaučiasi „kaip žuvis vandenyje“. Su meile nuglostytos, išpuoselėtos gėlės vis dar skleidžia savo margaspalvius žiedus ir lenkiasi savo šeimininkei. O jų priešakiniame kiemelyje moteris turi užtektinai, kad pradžiugintų savo akis, pažvelgusi pro langą. Netoli Rąžės upelio gyvenanti D.Bandukova džiaugiasi, kad netoli vanduo, taip reikalingas jos augalams. Gausiai laistomas užaugo ir moters darže didžiulis moliūgas. Nustebinta D.Bandukova savo „sunkiasvore“ daržove, nekantriai laukia, kada galės ją pasverti. Jau dabar neįstengianti jo pajudinti nuo žemės, moteris tikisi stulbinančių rezultatų. Palangiškė teigė nieko specialaus nedariusi, tik šiais metais gavusi kitokią sėklą, iš kurios ir išdygo ši apvalaina, saulės nugelsvinta daržovė. Pasak jos, užteko tik vandens, kurio moteris daržovei nepagailėjo. Labiausiai baimindamasi, kad taip puoselėjamas moliūgas nesusprogtų ar jo nesutraiškytų pro kiemą kartais pralekiantys „chuliganėliai“, ji kruopščiai jį saugo ir nuo pašalinių akių užkloja lapais. Nemalonių svečių ji sulaukia dažnokai, dar daugiau jų mato kitame Rąžės upelio krante, kur susirenka įsismaginę jaunuoliai. Moteris džiaugiasi tik tuo, kad pakrantė būna visuomet švari ir sutvarkyta.

Derlinga žemė užaugino ir aukštaūges saulėgrąžas, kurios tarsi lenktyniauja viena su kita, siekdamos dangaus platybių. Pririštos „gelsvažiedės“ kovoja su vėju, saugodamos savo išstypusius stiebus. Jos, pasak D.Bandukavos, išstypsta kasmet pačios, iš tų pačių nukritusių sėklų. Moteris prisipažino, kad augina jas kaip gėles, nes nespėjusias subręsti sėklytes išlesa zylutės. Dėl to nei truputėlio neapgailestaudama moteris, mažuosius paukštukus pavaišina ir lašiniais. Zylės ne vienintelės, trokštančios pabūti šios mylinčios moters draugijoje. Kartą D.Bandukova pamatė atskridusią genių šeimyną, kuri nepasikuklino pasivaišinti zylėms paruoštu maistu.

Optimizmu trykštanti moteris atiduoda visą savo širdį, augindama visus savo augalus. Su nepaprastu pasididžiavimu ji gali papasakoti apie kiekvieną jos darže išaugusią daržovę, jos sėklos rūšį. Ši begalinė meilė ir ragina jos sukurtą daržą plėstis ir didėti, o gėles vis džiuginti kraunamais žiedais. Pasinėrusi į daržininkystę palangiškė jaučiasi laiminga, o tai didžiausia gyvenimo dovana.