Platus miško takas veda į Palangos pliažą. Čia pašonėje raudonuoja žemuogės, iš takelio išklysti vilioja mėlynės. Tik štai vienai praeivei antradienį keliaujant šiuo taku, jau nesinorėjo nei uogų, nei grybų. Moteris taip suspigo, kad sustojau ir atsigręžiau pažiūrėti, kas išprovokavo šią aukštą natą.
„Gyvatė“, – trypčioja išsigandusi moteris ir tada jau prikausto aplinkinių smalsumą. Netikėtumo faktorius, kai tau šalia kojų kažkas sušmėžuoja, kaip reikiant išgąsdintų kiekvieną, tačiau praėjus pirminiam išgąsčiui moteriškė atsitraukia nuo pabaisos ir mes apspintame žiūrėti.
Netrukus prasideda spėlionės. Visi kaip mantrą kartoja tą patį – tikrai ne žaltys, nes nėra geltonų „auselių“. Ties tuo, kad ne žaltys, lyg ir visi sutariame. Daugiausiai pasisakančių už gyvatę, tik kokia? Angis lyg turėtų būti tamsesnė. Vienas vyriškis prilinksta prie gyvio, tada atsisuka į savo žmoną (pagal juokelio pobūdį leidžiu sau spėti, kad tai žmona) ir sako „čia tavo sesuo“. Už šitą pokštą galimai atsiėmė namuose, o mes toliau spėliojame, ką matom.
Gyvis tuo tarpu šildosi saulėje, kaišioja savo skeltą liežuvį ir mintyse gal net juokiasi iš mūsų neišmanymo. Praeivis jau tariasi su Chat GPT, kuris jam patikina, kad jei gyvis kaišioja trikampėliais užsibaigiantį liežuvį – tai šimtu procentų gyvatė. Būtent šitas dirbtinio intelekto nuosprendis labiausiai ir suerzino vėliau mano pakalbintą gamtos fotografą Marių Čepulį. „Tuoj ir užpakalio žmonės nemokės nusivalyt be ChatGPT“, – griežtai sako gamtos žinovas ir išsklaido bet kokias mūsų spėliones dėl to, kokį gyvį čia matome.
„Čia yra gluodenas. Visiškai nepavojingas, nieko negali padaryti žmogui. Tai tiesiog bekojis driežas. Sliekas tiek pat pavojingas kiek šitas gluodenas“, – tikina M. Čepulis.
Kad jau kaišiojamas „gyvatiškas“ liežuvis suklaidino gyvį stebėjusius smalsuolius, gamtos fotografas paaiškina ir šitą detalę: „Jeigu karvė kaišioja liežuvį – ji nėra arklys. Driežas kaišioja liežuvį, visos gyvatės kaišioja liežuvį, angys, žalčiai. Jie kaišioja liežuvį, nes tai – uoslės organas, su juo užuodžia“, – paaiškina gamtos žinovas.
O aš tą patį antradienį, praėjusi visus sudominusį gluodeną, patraukiu į kopas, kur vos įėjusi pamatau dar egzotikos – iš po krūmo į mane stebeilija kitas, jau akivaizdžios driežo išvaizdos, bet neregėto grožio ir ryškumo ponulis. Šalia jo saulėje dūksta ir kitas, pilkas draugelis.
Stebiuosi, o kartu ir džiaugiuosi, kad mūsų Palangoje, nenuklydus į miškų tankmes, čia pat paplūdimio prieigose ir laukan išėjus vos valandai, galima tiek gyvasties pamatyti. Belieka pavydžiai įsivaizduoti, ko prisižiūri tie, kurie į pajūrį atvyksta ne dirbi, o tyrinėti gamtos nuo ryto iki vėlyvo vakaro.
„Delfi“ turinio projektų vadovės pavaduotoja Justina Asakavičiūtė
DELFI




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.