Prieš metus į paskutinę kelionę palydėjome Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ narį, septynių poezijos knygų autorių ir poros almanachų bendraautorį, pedagogą Joną Brazdžionį. Tai buvo nepaprastai aukštos kultūros inteligentas, tolerantiška asmenybė, visada gerbianti kitokią nuomonę ar rašymo stilių... Mes, literatų klubo nariai, šį literatūrinį puslapį skiriame šviesios atminties poetui Jonui Brazdžioniui atminti.
PRAMINTI TAKELIAI
Gimtinės pakrašty, tarp upių,
Žemaičių žemė ir likimai
To krašto ateitis man rūpi -
Ten buvo žingsniai pirmutiniai.
Vilties man teikė jaunos širdys -
Tikėjo žodžiais pasakytais.
O jų darbai mintis man šildė
Kiekvieną dieną nuo pat ryto.
Menu, kada miestelio gatvės
Paskęsdavo kada žieduos rugsėjo.
Biržely džiaugsmo spalvos keitės,
O mes linkėjom: gero vėjo!
Pasiilgstu pramintų takelių
Ir degančių langų mokyklos.
Džiaugiuos, kad neprarado kelio -
Svajonės mano ten paliktos.
Jonas Brazdžionis
rūkas apgaubė Palangą
vasaros kaitroj
branda miražai
į šaltus gniaužtus
atsigaivinti
.................................
Palangos miestelis
matė daug žvejų
kol mintis šoko
ant smėlio kruopelyčių
Eglė Baranauskaitė
.............................................
SAULĖS JUOKAS
Saulės juokas duoną dalina,
saulės juokas vyšnioje sėdi
ir šermukšnį spalvom apkabina,
ir jurginą žiedais aprėdo...
Braukia prakaitrą vasaros rankos –
jos rasom į žemę pabyra,
šoka vėjas smilgose tango –
kartais debesys lietų išlyja...
Saulės juokas – vasaros taurėj,
geria žemė jį iki dugno
ir ramunė savojoj palaukėj
pabučiuoja žiedlapių lūpom...
Iš saulėgrįžos grįžę paparčiai
seka pasakas vasaros juokui –
neužmigs, dar medunešio karščiui
liepų suknios žiedais jau papuoštos...
Saulės juokas išeina į kelią –
parsineš jūros bangą sūroką...
Gandro lizdas... Jis diemedžiu kvepia,
paukščių giesmės po vasaros stogu!..
Adelė Daukantaitė
......................................................................
JŪRA
O jūra, jūra, - tavo bangos
Man audrina širdį!
O baltosios tavo bangos
Dūžta kaip mano
Svajonių laivai...
Tik vieną mažytį laivelį
Kaip gražiausią svajonę jame
Tu nelieski, nelieski
Savo šaltąja banga!
Kaip gera man prie jūros –
Toks vienišas, didelis pasaulis...
O aš prie krašto jo guliu
Ir saulę delnais ridenu.
Vėjelis šnara man švelniai:
Myliu, myliu tave karštai!
Nuslydo saulė iš delnų,
Ir aš su vėju nueinu.
Irena Eitavičienė
................................................
PIEVŲ GĖLĖS
Myliu gėlių lankas
Ir jų margumą,
Šešėliai klaidžioja
Po juos žalsvi.
Čia daugiaspalvė
Lauko gėlių pieva,
Kur jonvabaliai naktimis
Dar šviečia vis...
Kodėl, kai pievose
Žiedai pasklinda,
Juos skinam, brisdami laukais,
Kodėl gėlės nupjovė -
Šienu virto, iš ko
Vainikus pinsim vakarais?
Palikime gėles,
Lai jos šalvena.
Čia angelai priglaudę lūpas.
Iš jų nektarą geria naktimis.
Dangaus žiedai,
Žydrom akim vilioja,
Širdis sušyla
Ir mintys virsta eilėmis.
......................................
Lai žydi gėlės, vasara atėjo.
Nijolė Fultinavičienė
......................................................
BALTA
Pražydo sodai baltai,
Ačiū saulei už tai,
Ačiū vyšniai baltai!
Balta ramunė plaukuos,
Baltos ramunės laukuos...
Aš baltą svają vejuos.
Baltais patalais užklos
Snaigės žemę laukus...
Žemė ramiai miegos,
Kol vėl sužydės baltais
Vyšnių, ramunių žiedai.
Marytė Jurgaitytė Žiūraitienė
.......................................................
AŠ GYVENU
Aš neskraidau visatos glūdumoj,
Neperprantu materijų, jų sudėties.
Aš gyvenu žemelėj mylimoj,
Pilna svajonių, meilės ir vilties.
Aš gyvenu, džiaugiuos – jau žydi pievos,
Bitutės dūzgia tarp gėlių.
Tarytum saulė pabary purienos
Man šypsosi tarp smilgų, ajerų.
Man šalis, kur tik pažvelgsi,
Ją puošia upės, ežerai...
Kur dėsi pėdą, žingsnį žengsi,
Čia mano bėdos ir džiaugsmai.
Aš gyvenu ir aš dar gyvensiu,
Kursiu eiles, tapysiu drobėje
Idėjų ir minčių daug pasisemsiu
Gamtos motulės glėbyje...
&nbs
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.