PANIKA
Lengvumo ieškojimas
Susipynė žaismų pynėm
Rožių žiedai
Visu grožiu iškyla
Iš chaoso
AŠTRŪS DŪRIAI
Kai aštrūs dūriai
Peržengia ribas
Iki alpimo
Pažadina tave
Keliaut toliau
Pasaulis daugiaspalvis
Tuo gražus
Eglė Baranauskaitė
.............................................................................
O VASARA!
Kai liūdesys aplanko širdį,
Akis paleidžiu žalumon.
Medžių lapeliai mirga,
Švelnus vėjelis plaikstos tarp šakų.
Ta žaluma, ta žaluma gyvybės, ramumos spalva.
O, vasara, kaip gražu, kad šį žalią rūbą žiedų
Žiedais išpuoši tu.
Akys paskęsta žaliam, puošniam rūbe,
Ir liūdesiui čia ne vieta.
Vasarėle, kaip gera tavam glėby...
Šilumos nesigaili,
Širdis dainuoja,
Vėjelis dainą laukais, miškais kartoja.
Žiedų žiedai, koksai margumas...
Tik stebėkis...
O, vasarėle, neskubėk,
Savo gražumo negailėk!
Irena Eitavičienė
.........................................................................
***
Pats medunešis, kai žydi liepos,
Kada pievose pilna gėlių.
Žiedų gijos, virpėdamos vėjy,
Vėl nugirdo savuoju kvapu.
Miglose skęsta šiltosios naktys.
Darbščios bitės prisnūs aviliuos,
Dobilėliai siūruos vėl nuo vėjų,
Liepų žiedas varvės medumi ir vilios.
Šilta liepa ilgais plaukais šėlsta.
Išblaškys rūką, miglą, ūkus.
Kaip laukinių bitučių medaus paragauti?
Koks saldus bičių neštas medus...
Nijolė Fultinavičienė
.................................................................
***
Vasaros rytas
Balta laukus užkloja.
Ir baltas beržas aimanuoja.
Rasos lašeliai krištoliniai,
Vis krinta, krinta ant krūtinės.
Po mano kojom deimantai tviska...
Surinkus juos ,turėčiau viską.
Saulutė šyptels-neliks rasos
Ir šitos pasakos gražios.
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
..........................................................................
VASARA
Puošias pasaulis,
Gražėja kas dieną.
Šiluma saulės
Glosto kiekvieną.
Gležnas daigelis
Pumpurą skleidžia,
Pirmą žiedelį
Į šviesą leidžia.
Gamta – močiutė
Visa tai mato.
Margą, spalvotą
Kilimą tapo.
Medžiuos paukšteliai
Nuostabiai gieda.
Per visą šalį
Vasara rieda.
Laimutė Kasperavičienė
...............................................................
VASARA
Ak, ta vasara – laukta, guvi, -
Pietrytiniais gūsiais atskraidinta,
Nardo žalioj jūroj lyg žuvis,
Saulės išnešiota, užauginta!
Glosto liepų kvepiančias šakas,
Žiedlapiais palaimindama dirvą,
Šienpjovius pašaukia į lankas,
Ore vyturėliams gražiai virvant...
Tas žiedų margumas ir kvapai
Magiška jėga užvaldo širdį...
Skuba vasara keliais, takais,
Nešdama palaimą, meilę, viltį...
Smalsiai žvelgia į nuogus pečius,
Į akis ir bronza dengtus kūnus,
O atvykt pakviečia į svečius
Jūros undinėlės pas Neptūną.
Ak, ta vasara – kvapni, šauni, -
Užburianti žmogaus protą, sielą!
Ir jauti – stebukluos gyveni, -
Juk gyvenimas – toks šiltas, mielas...
Albinas Antanas Kazlauskas
................................................................
VĖJAS IR PUŠELĖ
Vėjas, tas padūkėlis vėjas
Neduoda pušelei ramybės...
Liekną, jauną pušelę jisai glamonėja...
Vėjo glėby baigia jos jėgos išsekti...
Myli, bet bijo pušelė tokio vėjo...
Galiausiai vėjas aprimo pušyne -
Pagaliau ir užmigo...
Stovi pušelė palinkusi, vieniša...
Žino – jai ilgesį vėjas paliko.
Pušelė myli ir bijo vėją prarasti,
Ir vėl kantriai laukia vėjo – jaunikio...
Vytautas Lukšas
..............................................................
VAKAR
Dar, rodos, vakar aš buvau
Išdykusi, maža mergaitė,
Išbraidžiusi kvepiančias dobilienas paupiais.
Ieškojau šviečiančio jonvabalio,
Suradusi džiaugiausi,
Kaip moka džiaugtis tiktai vaikas.
Džiaugiausi stikliniais Mamos karoliais
Tarsi raudonais rubinais,
Pakibusiais ant balto kaklo.
Pasaulis atrodė toks didelis,
O gyvenimas - amžina šventė.
&nb



Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.