Prieštaringai vertinamos skulptūros „Lietuvaitė“ autorius pristatė naują darbą – „Undinėlę, valgančią ledus“. Palangoje atsiradusi skulptūra iškart sukėlė diskusijų audrą. Kai kam ji kelia šypseną, o kai kas įžvelgia moterų diskriminaciją. Tačiau skulptorius atrėžia – nuogas vyras net su asilo galva visiems atrodo normalu.
Nauja Martyno Gaubo skulptūra pastatyta Palangos centre, šalia prabangių apartamentų. Netradicinė ledus valganti undinėlė kurorte netruko išgarsėti ir sukėlė daugybę diskusijų.
„Moteris nebūtinai turi būti, žinot, manekenė. Yra visokių. O ką daryti, jeigu esi apvalesnis? Tiesiog esi, koks esi. Neįprasta akiai, tai va, mes ir diskutuojame“, – sakė praeivė.
„H. K. Andersenas būtų patenkintas tokia interpretacija? Manau, ne. Čia, žinot, kiti laikai, kitas supratimas“, – svarstė moteris.
„Aš už toleranciją“, – teigė vyras.
„Man viskas čia patinka“, – sakė palangiškė.
„Čia priklauso nuo skonio. Mane gal ir ne visai traukia“, – komentavo praeivis.
„Proporcijos kažkaip netinkamai parinktos kaip undinėlei“, – juokėsi moteris.
„Mano jaunystės laikais buvo kitokios undinėlės“, – juokavo senjoras.
„Vaikai išsigąs“, – juokėsi vyras.
„Čia tikra Lietuvos undinėlė, prisivalgiusi cepelinų. Ledus valgo? O prieš tai ką valgė, kad tokia užaugo? Negi nuo ledų“, – svarstė praeivis.
Komplekso vystytojai taip aiškina skulptūros pasirinkimą.
„Pavadindami projektą „Vandens forma“, mes pažadame savo klientams, kad jie ten ras visas įmanomas vandens formas“, – sakė „NTligence“ vadovė Elina Mesengiser-Garber.
„Undinėlė valgo ledus, todėl turime pateisinimą ir ledo formai. Nepabijojome undinėlės. Nesutikčiau, kad ji provokuojanti. Ji yra pakankamai miela“, – teigė E. Mesengiser-Garber.
Nors skulptūra pristatoma kaip vasariško nerūpestingumo ir laisvės simbolis, kai kam ji atrodo provokuojanti ir neestetiška, o kai kam – net diskriminuojanti.
„Kodėl vyro tokio neparodo, o tiktai moterį...“ – klausė moteris.
„Su humoru padarė, gerai. Žmonės pažiūrės. Pavyzdžiui, kitos paprastos undinės – kaip žmonės. O čia norisi ateiti dar“, – komentavo vyras.
Skulptorius Martynas Gaubas sako norėjęs ne provokuoti, o sukelti emociją.
„Jau nebemadinga 90–60. Man atrodo, kad šiaip man pačiam gražu, ypač skulptūrose viskas tada atrodo išraiškingiau. Juolab kad norėjome pavaizduoti savimi pasitikinčią ir gyvenimu bei vasara besimėgaujančią moterį“, – pasakojo skulptorius Martynas Gaubas.
Abejingų nepaliko ir kita prieštaringai vertinama M. Gaubo skulptūra „Lietuvaitė“, eksponuota ne vienoje vietoje.
„Išvadino visaip. Ir man keista – negi jie iš tikrųjų taip apie tokius žmones galvoja? Gal net pačios taip atrodo, bet taip įvardija. Net nenoriu tokių žodžių sakyti. Aš taip apie tokias moteris nemanau – man jos fainos, gražios“, – kalbėjo M. Gaubas.
Kai kurie aiškino, kad „Lietuvaitei“ – ne vieta viešosiose erdvėse. Žmonėms kliuvo ne tik apkūnios formos ir nuogumas, bet ir neva moterį žeminanti poza.
„Ką aš stengiuosi visą laiką daryti – kad tie darbai turėtų poveikį, kad būtų matomi, sukeltų diskusijas. Man baisiau, kai padaromi darbai, kurių niekas nepastebi“, – pabrėžė M. Gaubas.
Menininkas dėl lyčių diskriminacijos išgyvenantiems žmonėms primena, kad gėlių festivaliui Pakruojo dvare yra sukūręs didžiulę, 9 metrų aukščio skulptūrą – pusiau vyrą, pusiau asilą. Tačiau stebisi, kad vyrų vaizdavimas tokių diskusijų nesukelia.
„Nebuvo ten įsižeidusių, niekas nesakė, kad kažkas ne taip. Jeigu padarai nuogą vyrą su asilo galva, tai visi priima – viskas čia tvarkoje, nėra apie ką diskutuoti. Taip ir yra, ar ne?“ – svarstė M. Gaubas.
Pasak skulptoriaus, žmonės pastebi tai, ką nori pastebėti.
Ramunė Bandzienė
Šaltinis: LNK




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.