NAUJIENŲ PABIROS

Sveikinimai Simonui Balkaičiui: šiandien ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus kvietimu į Nacionalinio muziejaus Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengtą priėmimą susirinko šiųmečiai abiturientai, gavusieji 3 ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. Tarp geriausių šalies abiturientų yra ir Palangos senosios gimnazijos abiturientas Simonas Balkaitis. Jis gavo aukščiausius įvertinimus už anglų kalbos, matematikos bei biologijos žinias.
S. Balkaitis brandos egzaminų sesijoje be minėtųjų laikė dar tris egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas – 87, fizikos – 92, o chemijos – 95 balai.
„Žinoma, džiaugiuosi pasiektais rezultatais, malonu, kad esu pakviestas į priėmimą Valdovų rūmuose, - sakė S. Balkaitis. –Tačiau tikėjausi kiek kitokio vertinimo: maniau, jog biologijos žinios bus įvertintos 95, o chemijos – arčiau 100 balų. Dėl šio vertinimo pateikiau apeliaciją.“

Pagerbė A. Mončio atminimą: trečiadienį Antano Mončio namuose – muziejuje tvyrojo ypatinga atmosfera. Plevenant daugybės žvakių liepsnelėms ir skambant smuikininkės Ramunės Bučniūtės griežiamoms melodijoms paminėtos dvidešimtosios žymaus išeivijoje kūrusio skulptoriaus Antano Mončio mirties metinės. Tarp atėjusiųjų pagerbti iškilaus menininko buvo pirmojo Nepriklausomos Lietuvos teatrologo, aktoriaus, poeto, „Amerikos balso“ bendradarbio Jurgio Blekaičio (1917-2007) žmona Gražina Blekaitienė, verslininkas Arūnas Paliulis ir jo žmona, su A. Mončio sūnumi Žanu Kristofu Prancūzijoje augusi aktorė ir visuomenės veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, kartu su muziejaus direktore, A. Mončio dukterėčia Loreta Turauskaite, pasidalijusi prisiminimais apie skulptorių.
„Kai Antanui Mončiui pasakydavo, jog yra medis, iš kurio galima sukurti skulptūrą, jis ne iškart imdavosi darbo. Ilgai ilgai į jį žiūrėdavo. Ne tam, kad kažką sugalvotų, o tam, kad pamatytų, kas jau yra sukurta, o paskui – atskleistų“, - sakė K. Masiulytė – Paliulienė.
Po pagerbimo muziejuje artimiausiai su A. Mončiu susiję žmonės važiavo padėti gėlių ant jo kapo Grūšlaukės kapinėse, kur prie paties sukurto paminklo tėveliui amžino poilsio atgulė ir pats skulptorius.

Durbės mūšio metinės: šeštadienį, liepos 13 d., 18 val. žemaičiai ant Žemaičių alkos kalnelio Šventojoje paminės Durbės mūšio 753-iąsias metines. „Tas mūšis Lietova sogroužėna Palonga, kuom vėsė dabar džiaugamies...“, - primena Palangos žemaičiai ir kviečia visus į metinių minėjimą.
Istorikų teigimu, apibendrinant 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero (dab. Latvija) įvykusio mūšio ir visų 1253–1261 m. žemaičių kovų rezultatus, galima pasakyti, kad nors dėl jų Lietuva pasmerkė save ilgam ir sekinančiam karui, kartu ji įgijo galimybę šitą karą laimėti. Durbės mūšio pasekme galima laikyti ir tai, kad prie Lietuvos prisijungė maždaug trečdalis Kuršo – šios teritorijos ir dabar yra neatsiejama jos dalis. Taigi Durbės mūšį galima laikyti vienu iš reikšmingiausių ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono istorijos įvykių.