NAUJIENŲ PABIROS

Bendradarbiavimas: meras Šarūnas Vaitkus ketvirtadienį priėmė jaunuosius palangiškius – „Baltijos“ ir V. Jurgučio pagrindinių mokyklų auklėtinius – ir jų mokytojas, grįžusius iš Vokietijos, Palangos miesto-partnerio Bergeno Riugeno saloje, su kuriuo mūsų miesto draugystė prasidėjo prieš trejus metus. Palangos atstovai į Riugeną, į miesto 400 metų jubiliejaus renginius ir tarptautinį mokyklų seminarą, skirtą trečiajam Europos dienų minėjimui, vyko „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleivės Gabrielė Kalantaitė, Ieva Gabrytė, Milda Mockutė ir jų vokiečių kalbos mokytoja Alma Jansonienė bei Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistas Algirdas Benetis (mokosi Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje) ir jo muzikos mokytoja Nijolė Daukšienė. 

Baigė sezoną: nuo sekmadienio pajūrio gelbėtojai baigia vasaros sezoną ir paplūdimiuose nebebudės. Jūros bangos šiemet pasiglemžė vieną gyvybę, išgelbėta – beveik 100.
Šiemetinė vasara, pasak pajūrio gelbėtojų, išsiskyrė saulėtų dienų ir poilsiautojų gausa, tačiau lengva nebuvo. Dauguma poilsiautojų, ypač atvykusieji iš toliau, prie jūros elgėsi neatsakingai ir neatsargiai. Nepaisė ne tik kabančių vėliavų, bet ir gelbėtojų įspėjimų, kad maudytis gali būti pavojinga.
Šventojoje audringa jūra vieną gyvybę pasiglemžė – Vilniaus rajono gyventojas maudėsi kabant tai daryti draudžiančiai raudonai vėliavai. Klaipėdos ir Neringos paplūdimiuose tokių skaudžių nelaimių išvengti pavyko.
Iš viso pajūrio paplūdimiuose šiemet išgelbėti 92 žmonės, daugiausiai Palangoje. Pernai jūra pasiglemžė penkių žmonių gyvybes.

Diena be automobilio: Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina visus palangiškius paminėti „Dieną be automobilio“ ir kitą savaitgalį automobilį iškeisti į viešąjį transportą, ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu. Pėstiesiems ir dviratininkams, sutiktiems rugsėjo 20 dieną Centrinėje aikštėje, visuomenės sveikatos biuro specialistai dovanos po suvenyrą – atšvaitą (akcija vykdoma rugsėjo 20 d., 10.30-12 val.).

Karo palikimas: Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas sukelia žuvų ligas ir mutacijas, pareiškė Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto bendradarbis Jacekas Beldovskis (Jacek Beldowski).
„Pagal projektą mes, be viso kito, tiriame cheminių medžiagų poveikį žuvims, kurios plaukioja šių medžiagų palaidojimo vietose. Jose žuvys serga daugiau nei kituose Baltijos jūros rajonuose. Aptikti ir genetiniai pokyčiai“, – mokslininko žodžius cituoja Lenkijos naujienų agentūra.
1945 m. pasibaigus karui Baltijos jūroje buvo palaidota apie 50 tūkst. tonų cheminio ginklo atsargų. Jų palaidojimo vietų paieška vyksta pagal europinį projektą CHEMSEA (Cheminio ginklo paieška ir vertinimas). Po šių paieškų bus parengtos priemonės, kaip sunaikinti gamtai ir žmonių sveikatai grėsmę keliantį cheminį ginklą. Didžiausias arsenalas buvo išmestas netoli Gotlando ir Bornholmo salų. 2013 m. vasarą cheminio ginklo pėdsakų aptikta ir Gdansko įlankoje.
Jo žodžiais, žuvį šiose vietose gaudyti nerekomenduojama, tačiau uždrausta žvejoti tik dugniniais tinklais. Didžiausia Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo dalis – ipritas. Didžiulį pavojų kelia tos medžiagos, kurios palaidotos tam nepritaikytuose konteineriuose, kurie greitai yra.