Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

NAUJIENŲ PABIROS

Matavimai vyks 2013 m. rugsėjo 27 d. 9-12 val. Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, 1 aukštas 6 kab. (chirurginis kab.).
Matavimai vyks 2013 m. rugsėjo 27 d. 9-12 val. Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, 1 aukštas 6 kab. (chirurginis kab.).

Pasaulinė širdies diena: norėdami paminėti Pasaulinę širdies dieną ir siekdami, kad gyventojai labiau rūpintųsi savo sveikata, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia visus palangiškius į akciją „Širdies diena”, kurios metu galėsite nemokamai pasimatuoti kraujospūdį, pasimatuoti kūno masės analizę ir cholesterolio kiekį kraujyje.  Kūno masės analizatorius parodo tikslų svorį, raumenų, riebalų masės santykį, apskaičiuoja kiek žmogus turėtų suvartoti ir sudeginti kalorijų per dieną, kad išlaikytų optimalų kūno svorį. Ant analizatoriaus reikia lipti basomis kojomis. Norintieji pasinaudoti kūno masės analizatoriumi turėtų būti nevalgę 3 val. iki matavimo.

Pasaulinė širdies diena: norėdami paminėti Pasaulinę širdies dieną ir siekdami, kad gyventojai labiau rūpintųsi savo sveikata, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia visus palangiškius į akciją „Širdies diena”, kurios metu galėsite nemokamai pasimatuoti kraujospūdį, pasimatuoti kūno masės analizę ir cholesterolio kiekį kraujyje.  Kūno masės analizatorius parodo tikslų svorį, raumenų, riebalų masės santykį, apskaičiuoja kiek žmogus turėtų suvartoti ir sudeginti kalorijų per dieną, kad išlaikytų optimalų kūno svorį. Ant analizatoriaus reikia lipti basomis kojomis. Norintieji pasinaudoti kūno masės analizatoriumi turėtų būti nevalgę 3 val. iki matavimo.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Pagal medikų turimus duomenis bei statistiką, daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) apie 52 procentus visų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuvoje kas antros mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Mūsų šalies gyventojų mirtingumas nuo šių ligų – vienas didžiausių Europoje.



Atsargiai – erkės: šiuo metu stebimas rudeninis erkių pikas, teigia visuomenės sveikatos specialistai. Viename kilometre aptinkama iki 30 erkių. Grybautojai ir gamtoje mėgstantys būti žmonės turėtų būti atsargesni, nes atlikti tyrimai rodo, jog pajūrio miškuose net kas trečia erkė turi Laimo ligos sukėlėjų.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, iki rugsėjo 1 d. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 68 susirgimai Laimo liga – 1,2 karto daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Erkiniu encefalitu susirgo 10 žmonių – 1,2 karto mažiau negu 2012 metais.
Šiemet Klaipėdos VSC specialistai, kaip ir kasmet, atliko erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke, Karklėje bei Šilutės rajono Gaidelių miške. Stebėjimų metu buvo nustatomas erkių gausumas, rūšys, renkamos erkės jų platinamoms ligoms nustatyti.
Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad kas trečia tirta erkė buvo užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju. Pajūrio regioniniame parke Karklėje erkių užkrėstumas buvo 32 proc. Tad tikimybė užsikrėsti pajūrio miškuose yra didelė.
Erkių aktyvumo sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio, o kartais jos būna aktyvios net gruodį. Šiemet pirmosios erkės buvo pastebėtos balandžio 18 dieną, nes pavasaris buvo vėlyvas.
„Tikėtina, kad erkės šiemet aktyvios bus ilgai. Stebėjimai rodo, kad erkių aktyvumą sustabdo ne pirmasis šaltukas, o sniegas“, – sakė Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Pečkauskienė.
 


Saugos Baltiją: Kopenhagoje Helsinkio konvencijos šalių aplinkos ministrai patvirtins deklaraciją, kuri nusakys pagrindines Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemas ir įtvirtins naujus tikslus Baltijos taršai mažinti.
Naudojantis Švedijos mokslininkų skaičiavimais, šios konvencijos valstybėms bus pakeisti anksčiau nustatyti teršalų sumažinimo kiekiai. Pavyzdžiui, Lietuvai kai kurios sąlygos bus sušvelnintos – iki 2021 m. mūsų šalis į Baltiją išleidžiamų azoto teršalų turės sumažinti nebe 11,7 tūkst., o 9 tūkst. tonų.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina ratifikuoti Helsinkio konvencijos pakeitimus, susijusius su taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija. Šie pakeitimai nustato laikomų gyvūnų tankį, reikalavimus mėšlo saugykloms, organinių trąšų panaudojimui, augalų apsaugos priemonėms, aplinkosaugos leidimams ir aplinkos stebėjimui.
Iš devynių konvencijos šalių Lietuva ir Lenkija dar nėra ratifikavusi pakeitimų. Mūsų šalis jų dar neratifikavo, atsižvelgusi į pareikštas abejones dėl leidimų ūkiams, auginantiems 400 ir daugiau sutartinių gyvulių (galvijų) ir 25 kilogramų hektarui fosforo normos naudojant tręšimui mėšlą. 

 

Komentarai 1

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Norėtųsi paminėti...

-...šių tyrimų š. gydytojai -neužskaito! tai jei kas nori- tik savo malonumui!..Geriau kas pasirūpuntų , kad šiose įstaigose būtų šilčiau, bent žiemą! Koridoriuose skersvėjai,šalta! laukti tenka valandą ir dvi, ypač procedūrų senjorams ir vaikučiams su temperatūra..Kada pagaliau bus grąžinta į miesto polikl. -fizioterapija? Kada kokia prevencija kur bus vykdoma? -nėra!..Tik masiškai išrašoma vaistų- tada ir širdis nebežino ką bedaryti...plaka vargdama, kiekviena dalis atskirai...o žmogus vos kojas pavelka...

Taip pat skaitykite