NAUJIENŲ PABIROS

Vanduo: vakar rytą jau nuo septintos valandos į darbą Vytauto gatve pro sankryžą su Vasario 16-osios gatve skubėję palangiškiai išvydo neįprastą ir neraminantį vaizdą: šalia minėtosios sankryžos iš Vytauto g. važiuojamojoje dalyje esančio atidaryto šulinio kliokė vanduo, upeliu tekėdamas į Vasario 16-osios gatvę. Prie šulinio stovėjo kelio ženklas, prie kurio pritvirtinta lentelė su užrašu „Palangos vandenys“ bei nurodytu telefono numeriu.

Paskambinus į bendrovę „Palangos vandenys“, Vandentiekio tarnybos viršininkas Vytautas Ramonas paaiškino, jog bėgantis vanduo – ne avarijos padarinys: vanduo jau nuo vakar vakaro specialiai išleidžiamas iš linijos. Tai susiję su Žvejų ir Vytauto gatvių sankryžos remontu bei vandentiekio kameros rekonstrukcija.

„Mes perspėjome Vytauto g. gyvenančius palangiškius, kad jų namuose nebus tiekiamas vanduo nuo pirmadienio 9 val. ryto. Tiesa, ne visiems gyventojams, o tik tiems, kuriems vanduo tiekiamas iš rekonstruojamos linijos. Už darbus atsakinga bendrovė „Kauno keliai“ mus informavo, o mes savo ruožtu informavome gyventojus, jog vandens tiekimas bus atnaujintas antradienį, 15 val. Tačiau jei darbai bus atlikti greičiau, vandenį pajungsime anksčiau“, – sakė V. Ramonas.

Nuoma: pradėti atstatyti Šventosios uostą planuojama 2015-ųjų pradžioje. Tačiau iki to laiko būtina apsaugoti jame esantį valstybės turtą, todėl norima uosto teritoriją išnuomoti.

„Šių metų pabaigoje turėtume gauti projektinius pasiūlymus, kaip turėtų atrodyti Šventosios uostas, kokia būtų molų konstrukcinė dalis, kokie rekreaciniai objektai galėtų atsirasti aplink jį.

Tikimės startuoti su šio uosto statybos projektu 2015-ųjų pradžioje. Esminė sąlyga – gauti finansavimą iš Europos Sąjungos. Priešingu atveju, turint omenyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansinius planus ir galimybes, pradėti atstatyti Šventosios uostą mes negalėtume“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, vykdančios ir Šventosios uosto direkcijos funkcijas, generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdyje jis konstatavo, kad Šventosios uostelyje daugiau gilinimo darbai, kol nebus pastatyti molai, nebus atliekami. Anot jo, tai būtų pinigų išmetimas veltui ir daroma žala valstybei – ką įrodė liūdna 2011-ųjų praktika: uostelis nuolat užnešamas, o jo valymo darbai jau kainavo 3 mln. Lt. A. Vaitkus sakė, jog šiuo metu ieškoma galimybės uostą, koks jis yra dabar, nuomoti.

„Manome, kad nuomininkui finansiniu požiūriu veikla jame būtų patraukli. Juk galima naudoti vandens priemones, naviguoti gali mažieji laiveliai, vandens motociklai, katamaranai, plokščiadugnės valtys, dirbti žvejai, galima užsiimti automobilių „parkavimu“ ir t. t. Žinoma, pagrindinė mūsų sąlyga – išsaugoti valstybės turtą, kuris ten yra“, – kalbėjo A. Vaitkus, kurio sprendimui neprieštaravo posėdžiui pirmininkavęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Šiemet per sezoną Uosto direkcija išnuomojo keletą vasarnamių, prekybos vietų, dalį akvatorijos vandens dviračių veiklai, ir iš nuomos gavo 143 tūkst. Lt pajamų.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį į tai, kad žvejai turėtų turėti galimybę išplaukti į jūrą. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Valclovas Petkus teiravosi, ar nebūtų galimybių išnuomoti Šventosios uostelį žvejams ne konkurso tvarka. Mat žvejai neturi tiek pinigų, kad galėtų dalyvauti skelbiamame atvirame konkurse ir jį laimėti.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, šiuo atveju atviras konkursas yra būtinas. Ministro manymu, reikėtų ieškoti teisinės normos, kaip uostelį išnuomoti žvejams be konkurso.