Grasinimai susprogdinti: penktadienio vakarą, apie 20.23 val. Vilniuje, informaciniu telefonu į įmonę, kuri aptarnauja oro uostus, paskambino vyriškis, kuris grasino susprogdinti oro uostą. Jis nenurodė konkretaus oro uosto, todėl buvo patikrinti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, tačiau nieko įtartino nerasta, pranešė Policijos departamentas.
Šią savaitę buvo gauti bent du pranešimai apie sprogmenis. Vienas jų sukėlė ant kojų ne tik specialiąsias tarnybas, bet ir Klaipėdos uostą bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą – kaip įtariama, psichiškai nesveika moteris iš Mosėdžio pranešė, kad padėtas sprogmuo po laivu-saugykla „Independence“, tačiau sprogmenų nebuvo nerasta. Klaipėdos policija dėl šio įvykio žada pradėti ikiteisminį tyrimą.
Be to, ketvirtadienį pranešta apie bombą Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio mokykloje, policija nustatė ir sulaikė nepilnametį įtariamąjį.
Po šių atvejų kai kurie politikai siūlo sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę dėl melagingų pranešimų apie sprogmenis.
Susitikimai: Palangos miesto policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai, siekdami, kad kuo daugiau vietos gyventojų prisidėtų prie saugesnės aplinkos kūrimo, penktadienio vakarą organizavo susitikimą su J. Janonio gatvėje esančio daugiabučio namo gyventojais. Gyventojai paraginti bendrauti su kaimynais, pasikeisti kontaktiniais duomenimis, elgtis atsakingai ir būti budriais. Aptartos įvairios sukčiavimo formos, išdalinti informaciniai lankstinukai su patarimais, kaip netapti sukčių auka.
Gyventojams primintos pėsčiųjų ir dviratininkų pareigos kelyje, diskutuota dėl automobilių statymo kieme problemos. Apylinkės inspektorius pasidžiaugė aktyviu dalyvavimu, paragino gyventojus bendradarbiauti, nelikti abejingais daromiems teisės pažeidimams.
Rusiškos prekės: Lietuvos prekybos tinklai pernai sumažino rusiškų prekių asortimentą – nors palyginti su 2013-aisiais, konditerijos gaminių iš cukraus ir kakavos, miltų pernai iš Rusijos importavome 20-30 proc. mažiau, vaisių, riešutų, arbatos ar javų į Lietuvą įvežama kur kas daugiau, rodo Statistikos departamentas.
Pernai Baltijos šalių mažmeninės prekybos lyderės „Maxima“ lentynose buvo galima rasti 1226 skirtingų Rusijos gamintojų pavadinimų prekes – penktadaliu mažiau nei 2013 metais, tačiau paklausesnės nei anksčiau buvo kai kurios Ukrainoje pagamintos prekės, pavyzdžiui, ukrainietiškų saldainių ir kitokių saldumynų pardavimas tinkle pašoko net 44 proc.
„Iki“ parduotuvėse Rusijoje pagamintų produktų dalis praėjusiais metais irgi šiek tiek sumažėjo, o ukrainietiškų atsirado daugiau, užtat tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų prekių pasirinkimas „Norfoje“ nėra labai gausus – pajamos iš šių šalių produktų sudaro vos 1 proc. viso tinklo apyvartos, o 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, jų pardavimas sumažėjo apie 5 proc. „Rimi“ tinkle rusiškų prekių paklausa pernai irgi traukėsi, tačiau jos ir taip sudarė vos procentą viso asortimento.
Anot pardavėjų, iš rusų produkcijos labiausiai mėgstama degtinė ir ikrai, iš ukrainietiškų – padažai ir saldumynai.
„Palangos tilto“, ve.lt, delfi.lt inf.




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.