Nors vasaros pradžia jau buvo išgąsdinusi šalies kurortus, bendrus rezultatus įvertinę Neringos, Palangos ir Birštono merai bei atstovai teigia pastebėję išaugusius poilsiautojų srautus. Dėl padidėjusių turistų skaičiaus kai kur išryškėjo silpniausios vietos, į kurias žadama atkreipti dėmesį.
Palangos meras Vaitkus: sezonas nenuvylė
Šį sezoną Palanga matė tikrą lietuvišką vasarą su liūtimis, nusiaubusiomis paplūdimio infrastruktūrą, kavines.
„Žmonių paplūdimyje galėjai suskaičiuoti ant pirštų – buvo nedaug dienų, kai žmonės galėjo normaliai degintis, nes oras buvo permainingas: ir lietaus, ir vėjo, ir uraganų, ir saulės – visko šiais metais turėjome“, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tačiau, mero teigimu, turistų skaičius kurorte augo – tą rodo ir verslo rezultatai.
„Jie rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais, tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo sektoriai surinko maždaug 10–15 proc. daugiau pajamų. Tai labai džiugina, nes jeigu skaičiuojame, kad praėjusiais metais Palangą per visus metus aplankė 1,4 mln. turistų, šių metų rezultatai tikrai nenuvylė“, – teigė Š. Vaitkus.
Palangoje daugiausia sulaukiama lietuvių, o dėl užsieniečių matoma įdomi tendencija.
„Padaugėjo turistų iš Prancūzijos, Suomijos, ko anksčiau nebūdavo. O penketukas šalių, iš kurių sulaukiame daugiausia turistų, atrodo taip: pirmoje vietoje – Vokietija, antroje – Latvija, trečioje – Lenkija, toliau – Danija ir Estija“, – komentavo Š. Vaitkus.
Augančius srautus rodo ir kiti duomenys – per gegužę, birželį, liepą ir rugpjūtį vandens sunaudota apie 60 tūkst. kubinių metrų daugiau, nei praėjusiais metais.
„Pažiūrėjus ir į kitą infrastruktūrą, pavyzdžiui, baseiną, taip pat matome panašų, maždaug 10–15 proc., augimą, – duomenimis dalijosi kurorto meras. – Mes tikrai nestovime vietoje. Šiemet Palanga paskelbta Europos sporto miestu, tai mūsų sporto infrastruktūra yra nepriekaištinga. Įgyvendinome daug įvairių projektų, rekonstravome mokyklų stadionus, pagrindinį miesto stadioną, turime daug užsibrėžtų tikslų lengvosios atletikos ir kitose srityse. Iš tiesų infrastruktūra auga. Matome tris pagrindines Palangos kryptis – investuoti į kultūrą, švietimą ir sportą.“
Kaip pabrėžė, į gydymo ir sveikatinimo sektorių daugiausia investuoja verslas.
„Noriu pasidžiaugti, kad per trejus metus Palangos gyventojų skaičius išaugo beveik iki 21 tūkst. Tai istorinis momentas, nes tokių skaičių nesame turėję. Anksčiau būdavo apie 17 tūkst. deklaruotų gyventojų“, – teigė jis.
Anot Š. Vaitkaus, Palanga sparčiai plečiasi – nuo Nemirsetos, Monciškių, Kunigiškių iki Šventosios.
„Jeigu prieš kelerius metus galvojome, kad Šventojoje reikėtų uždaryti vieną iš darželių, kuris buvo vienintelis, arba jį sujungti su mokykla, tai šiuo metu rengiame detalųjį planą ir reikės statyti naują darželį. Vaikų prieaugis yra juntamas, žmonės kraustosi į Šventąją ir Palangą ne tik vasarą praleisti čia laiko“, – komentavo meras.
Neringos meras Jasaitis: vasarą užskaitome
Bendrais vasaros rezultatais tvirtina nesiskundžiantis ir kitas kurortas – Neringa.
„Mes juokaujame, kad vasara buvo angliška, nes lietaus net lietuviškai vasarai buvo per daug. Turbūt suprantame, kad pajūrio kurortams tai yra svarbu, todėl pradžioje buvome stipriai išsigandę, tačiau vasarą tikrai užskaitome. Vasara buvo pajaminga. Turistų skaičius tikrai buvo toks, koks buvo – nemažėjantis, o šiek tiek didėjantis“, – „Delfi“ komentavo Neringos meras Darius Jasaitis.
Nustebino ir tai, kad prie jūros svečių netrūksta net ir tada, kai orai nelepina. Į kurortą atvykstantys poilsiautojai, kaip teigė meras, atranda veiklas ir išskirtines pramogas, kurių kitur galbūt ir nėra: grybauja miškuose, jūroje gaudo gintarą ir pan.
„Atsiranda Amerikos turistų, ko anksčiau nebuvo, ir jie, kas įdomiausia, pasirenka ilgiausias nakvynes. Galbūt iš toliau atvykę, dėl to reikia pailsėti.
Kuo džiaugiamės ir kas stebina – tai Lenkijos augimas. Kaimynai visuomet buvo labai aktyvūs pas mus poilsiauti. Vokiečiai sugrįžta ir manome, kad, jeigu tokia tendencija išliks ir dar bus lietuviškos vasaros, o ne angliškos, tai viskas eis tik į gera. Tuo be galo džiaugiamės.
Žinoma, tiems verslams, kurie dirba prie jūros, po atviru dangumi, buvo tikrai prasčiau. Tačiau kitiems verslams – dviračių nuomai, kavinėms, kurios turi patalpas viduje, – viskas buvo gerai. O tiems, kurie nuomoja viešbučius ar apartamentus, vasara buvo tikrai labai, labai gera. Sezonas tęsiasi“, – dėstė D. Jasaitis.
Savivaldybė su verslu organizuoja daug švenčių. Iki Naujųjų, kaip sako, kiekvieną savaitgalį yra renginys.
Vis tik kyla problema, kaip susitvarkyti su poilsiautojų srautais.
„Silpniausia mūsų vieta yra Smiltynės perkėla, nes po šio savaitgalio (rugsėjo 12–13 d. – „Delfi“) gavome tikrai daug nusiskundimų, kad nemažai svečių pas mus atvykti negalėjo. Žmonės, tiesiog pastovėję prie kelto, sukosi atgal. <...> Tada, aišku, kyla klausimas, ar kitą kartą jie rinksis mus, nes žmonėms stovėti tris–tris su puse valandos eilėje yra nenormalu“, – piktinosi savivaldybės vadovas.
Jis pridūrė, kad valstybė yra nupirkusi keturis keltus, o į savivaldybės raštus esą nereaguojama.
Augant poilsiautojų srautams, susiduriama ir su kitu iššūkiu, kuris jau sprendžiamas.
„Neringos atveju skaičiuojame, kad per sezoną pas mus apsilanko apie 0,5 mln. turistų, per metus – iki 300 tūkst. turistų. Tačiau ruošiamės pastatyti skaičiuokles dviračių kelyje, nes tikrai turime ekologiniu transportu pasidžiaugti. Po dviračių tako infrastruktūros sutvarkymo dviratininkų turime sunkiai įsivaizduojamais skaičiais ir kiekiais.
Tai, aišku, mus džiugina, bet jau turime tokių klausimų, kur pasikrauti atvykusį elektrinį dviratį. Pasirodo, kad tokių vietų tikrai neturime – reikia bare prašyti prailgintuvo.
Kitai vasarai žadame tai turėti, nes susiduriame su tokiu iššūkiu, kurio net niekas negalėjo apgalvoti. O iš Klaipėdos atstumas nemažas ir tikrai daugelis atvyksta elektriniais dviračiais, todėl tokios infrastruktūros reikėtų“, – pridūrė meras.
Birštono administracijos vadovė: džiaugiamės sezonu
Šiltuoju sezonu „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ patenkintas ir Birštonas, patikino savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė.
„Mes, Birštone, kaip ir kolegos kituose kurortuose, džiaugiamės šiuo sezonu. Turint omenyje, kad vasara buvo ganėtinai šlapia ir lietinga, labai didelio neigiamo poveikio ji nepadarė. Turistų pas mus skaičius irgi didėja.
Pagrindinis mūsų turistas yra lietuvis, bet šie metai irgi pasižymi tuo, kad labai daug turistų sulaukiame iš užsienio, ir tas iš užsienio atvykstančių žmonių skaičius didėja. Kaip jau minėta, labai daug atvažiuoja iš Lenkijos, didėja ir turistų iš Latvijos skaičius. Tai tampa sparčiausiai augančiomis rinkomis Birštono savivaldybės kurortinėse įstaigose.
<...> Sulaukiame nemažai turistų iš Vokietijos ir taip pat iš Izraelio. Iš pastarosios šalies atvykstantieji nakvoja ganėtinai ilgai – 12 ir 14 naktų sanatorijose. Tai irgi yra geras rodiklis, kad turistai iš užsienio pasilieka ilgesniam laikui“, – komentavo savivaldybės administracijos direktorė.
Džiaugiamasi ir suaktyvėjusiu vandens turizmu – laivyba ir besiplečiančia infrastruktūra Nemune, vandens pramogomis.
„Tai tikrai džiaugiamės turizmo sezonu. Viskas gerai. Vasara kaip vasara – kokia ji yra, tokia yra, bet visi išnaudoja tai, ką turi. Ypač didieji mūsų apgyvendinimo objektai, sanatorijos ir didieji viešbučiai pritraukia labai daug įmonių renginių“, – sakė Birštono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė.
Kita dalis atvyksta ilsėtis su kemperiais – šiemet taip pat augo tokių poilsiautojų skaičius. „Kempingas pakankamai stipriai buvo užpildytas ir matome, kad žmonės keliauja bei renkasi tokį keliavimo būdą. Ypač sulaukėme nemažai svečių iš užsienio.
Dar kur matytume tokį akcentą ir savo indėlio rezultatus – daugėja besirenkančių darbostogas. Atvažiuoja ir darbui, ir poilsiui, renkasi Birštoną kaip tokią darbostogų vietą ir suderina darbą“, – dėstė atstovė.
Sezoniškumas nyksta
Kad kurortai praranda sezoniškumą, sutiko visi kalbinti pašnekovai.
„Žmonės yra įsigiję daug nekilnojamojo turto ir jie paprasčiausiai nebežiūri, koks yra mėnuo – sausis ar vasaris. Jie atvyksta į savo būstą prie jūros, tarkime, penktadieniais. Ketvirtadienį vakare baigia darbus, penktadienį dirba nuotoliniu būdu.
Miestui labai gerai tai, kad jie naudojasi visomis paslaugomis – ir maitinimo įstaigomis, ir koncertais, ir baseinais, ir SPA centrais“, – paaiškino Palangos meras Š. Vaitkus.
Jam antrino ir D. Jasaitis. „Jeigu yra žiema, tikra lietuviška žiema, kokią mes turėjome pernai, tai savaitgaliais džiaugiamės, nes Kuršių marios dovanoja nuostabų ledą. Mes darėme čia žygius, įrengėme daugybę slidinėjimo trasų, įsigiję tam tikrą specialią įrangą. Tai buvo be galo patrauklu ir tikrai važiavo daug žmonių. Dauguma, žinoma, buvo lietuviai – turbūt 96 proc.“ – komentavo Neringos meras.
Turistus ir poilsiautojus iš Lietuvos bandoma pritraukti renginiais, koncertais. Tarkime, rugsėjį jau įvyko aviacijos šventė, taip pat planuojama siekti Gineso rekordo, sulaukiant daugiausiai laivų. Vyksta ir vokiečių, prancūzų dienos, o visi savaitgaliai iki Naujųjų jau suplanuoti.
„Tai reiškia, kad savaitgaliais mano minėtoji Smiltynės perkėla nebegali ramiai ilsėtis, kaip būdavo anksčiau“, – pridūrė jis.
Sezoniškumu teigė nesiskundžiantis ir Birštonas. Visų pirma, kaip ir kiti kurortai, miestas taip pat poilsiautojams ir vietiniams rengia įvairius renginius, koncertus.
„Pas mus praktiškai visus metus yra veiklos. Kaip jau minėjau, sveikatinimo, gydymo, reabilitacijos įstaigos ir įvairūs gydomieji SPA centrai traukia žmones.
Čia gal tik tai, kad tas turistas lauke nėra matomas – jis viduje randa sau veiklos, eina į procedūras. Dėl blogo oro gal tiesiog ne visada išeina į lauką, bet mes sezoniškumu nesiskundžiame. Pas mus visus metus vyksta veiklos, viešbučiai, sanatorijos veikia pilnu pajėgumu. Tikrai net rasti vietą ir gauti tą procedūrų eilę jau darosi šioks toks iššūkis, nes laukiančių ir norinčių tikrai yra daug“, – komentavo J. Tirvienė.
Lukrecija Giedraitytė
Šaltinis: Delfi
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.