Menininkė tyrinėja ribą tarp daikto paskirties ir jo suvokimo, tarp įprasto veiksmo ir intymaus gesto. Parodos pavadinimas provokuoja suabejoti pirmuoju įspūdžiu: galbūt matome visai ne tai, ką manome matantys.
Kūriniuose pasikartoja iš pirmo žvilgsnio paprasta situacija – ranka liečia durų rankeną, belstuką ar kitą architektūrinį elementą. Tai daiktai, kurių funkciją žinome beveik automatiškai, tačiau kitoks judesys ar netikėtas žvilgsnio kampas sutrikdo įprastą jų naudojimo logiką. Ranka spaudžia, laiko, delsia, glosto, tarytum tikrina objekto atsaką. Vieni gestai atrodo praktiški, kiti – pernelyg asmeniški ar komiškai iškilmingi. Čia susitinka funkcionalumas, intymumas, erotinė užuomina ir absurdas, o daiktas, regis, pats ima provokuoti veiksmą. Menininkė neatskleidžia vienintelės teisingos interpretacijos – vaizdų dviprasmiškumas yra jų veikimo būdas.
Neringos Poškutės-Jukumienės meninė praktika siejasi su šiuolaikinės juvelyrikos kritika ir jos ribų permąstymu. Objektas čia nebūtinai yra papuošalas ar pasyvus daiktas: jo reikšmė formuojasi per sąlytį su kūnu, judesį ir situaciją. Pasitelkdama autobiografinę patirtį, stebėjimą bei performatyvius veiksmus, menininkė tiria, kaip kūnas keičia objekto suvokimą, o objektas veikia kūno elgesį. Šios problemos plėtojamos ir jos meno doktorantūros tyrime, susijusiame su juvelyrikos bei kūno erdve. Net durų rankena tokiame santykyje gali virsti spekuliatyviu objektu – ne dėl to, kad pasikeistų jos forma, bet dėl to, kad pasikeičia mūsų santykis su ja.
Santrumpa POV (angl. Point of View – „požiūrio taškas“) primena, kad kiekvienas žvilgsnis turi savo poziciją. Vienam žiūrovui matomas veiksmas gali pasirodyti visai nekaltas, kitam – provokuojantis, trečiam – absurdiškas. Pavadinimo frazė „It’s Not What You Think“ šią interpretacijų grandinę dar labiau supainioja, įnešdama švelnios ironijos. Svarbus ir durų motyvas: jos skiria vidų nuo išorės, viešą erdvę nuo privačios, leidimą nuo draudimo. Rankena žada galimybę patekti, bet pats prisilietimas negarantuoja, kad durys atsivers. „Let Me In“ gali skambėti kaip paprastas prašymas arba kaip gerokai dviprasmiškesnis kvietimas – ką jis reiškia, galiausiai sprendžia žiūrovas.
„Nematomos galerijos“ kontekste kūriniai patiria savitą virsmą: realus kūno ir daikto kontaktas fotografijose bei vaizdo įrašuose tampa šviesos projekcija. Žiūrovas mato prisilietimą, tačiau jo negali atkartoti – objektas čia jau nebeturi apčiuopiamo paviršiaus. Palangos viešojoje erdvėje išdidinti kasdieniai daiktai trumpam praranda savo įprastą mastelį ir paskirtį. Atskirų vaizdų seka nėra griežtai apibrėžta, todėl tarp jų atsiranda naujų asociacijų ir netikėtų prasminių susidūrimų. „POV: Let Me In. It’s Not What You Think.“ kviečia ne iššifruoti užuominą, o pastebėti, kaip greitai mūsų žvilgsnis įprastam veiksmui suteikia savą istoriją.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.