„Nemuno aušra“ Palangą panaudojo kaip galimai nelegalių grynųjų pinigų surinkimo ir paskirstymo logistikos centrą ?

Komunikacijos ekspertui Karoliui Žukauskui paviešinus abejones dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo aplinkybių 2024-ųjų vasarą, artėjant Seimo rinkimams, minima ir Palanga.

Vasarą prie jūros leidęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir jo artimiausia aplinka, kaip teigiama tyrime, Palangos paplūdimiuose laiką skyrė ne tik pliažiniams susitikimams su rinkėjais, bet ir galimai sprendė piniginius reikalus.

Pasak Žukausko tyrimo, 2024 metų vasarą galimai buvo legalizuota ir į partijos „Nemuno aušra“ sąskaitą „įlieta“ apie 130 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Šios lėšos esą buvo išskaidytos į mažesnius, tačiau įtartinai apvalių sumų pavedimus. Jie per kelias dienas pasiekdavo partijos sąskaitą atitinkamais finansiniais srautais iš kelių skirtingų Lietuvos miestų ir sudarydavo iš viso po 5 000, 10 000, 15 000 ar 20 000 eurų sumas. Pavedimai, kaip teigiama tyrime, buvo grupuojami pagal miestus, o aukotojai neretai tarpusavyje susiję – šeimos nariai, verslo partneriai ar tiesiog pažįstami. Kai kurie mokėjimai į partijos sąskaitą buvo atlikti net per paštą grynaisiais pinigais.

Autorius kelia versiją, jog tai galėjo būti ne atsitiktinumų grandinė, o sistemingai organizuotas grynųjų pinigų išskaidymas per partijos narius ar su jais susijusius asmenis, siekiant sukurti teisėtai atrodančių aukų srautą. 

Tyrime taip pat akcentuojama, kad tuo pačiu laikotarpiu partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis aktyviai lankėsi įvairiuose regionuose, tačiau į juos dažnai vykdavo iš Palangos, kur leido vasarą. 

Būtent Palanga šiame tyrime vaizduojama kaip galimas šios schemos centras. Kurortas, įprastai siejamas su vasaros poilsiu ir politiniais neformaliais susitikimais, čia įgauna kitą – galimų finansinių manipuliacijų logistikos centro – reikšmę ?

„Tas pats miestas, kuriame jis vasarą kartais netyčia pasimato su tokiais buvusiais (?) nusikalstamo pasaulio veikėjais, kaip Šūdmaišis, apie kurio santykį su grynaisiais pinigais visokios legendos sklando. Bet negalėčiau patikėti, kad toks gražus kurortas, kaip Palanga, yra Lietuvos grynųjų pinigų sostinė. Negali gi būti taip“, – teigia šiandien paskelbto tyrimo autorius.

„Atvirai prisipažinsiu, šis tyrimas ir toks Palangos panaudojimo kontekstas sukrėtė mane, manau, ir kiekvieną palangiškį. Palanga visada buvo atvira Lietuvai – kaip poilsio, kultūros ir bendrystės erdvė. Mes neturime ir nenorime turėti nieko bendra su jokiomis galimai šešėlinių pinigų manipuliacijomis ar galimomis neteisėtomis „Nemuno aušros“ schemomis.  Labai tikiuosi, kad kompetentingos institucijos atsakys, ar tai iš tiesų buvo atsitiktinumų virtinė, ar kryptingai veikusi sistema, kurioje Palangai buvo numatyta, kaip teigiama tyrime, „Nemuno aušros“ „grynųjų sostinės“ vaidmuo,“ – sako Palangos mero Šarūnos Vaitkaus įrašas „Facebook.“

PT inf.