Nenusiprausė...

Garbaus amžiaus sulaukusiems SSSR vadovams, Politbiuro nariams, medikai rekomendavo atostogauti vėsesnio klimato juostoje. Senolių sveikatos pagerinimui, gydytojų siūlymais, labai tiktų Pabaltijo pajūrio klimatas. Visus vadinamųjų saugomų asmenų buities klausimus sprendė KGB ūkinės struktūros 9-os valdybos specialistai, tarp jų ir poilsio namų bei sanatorijų steigimą, bei jų veiklos priežiūrą, asmenų apsaugą.
Lietuvos vyriausybė gavo nurodymą surasti tinkamą vietą Palangoje paties aukščiausio lygio vadovų atostogoms. Mūsų valdžia laikė didele garbe priimti Sąjungos vadovus, o galbūt net patį Leonidą Iljičių Brežnevą.
Vieta Palangoje surasta ir jos apžiūrėti buvo laukiama aukštų 9-os valdybos pareigūnų. Tik jie galėjo duoti palaiminimą parinktai teritorijai, arba ne.
1972 metų vasaros pradžia, tuo metu Palangoje buvo problemų dėl geriamo vandens stokos. Kad pagerinti vandens tiekimą Vytauto gatvės pietinei pusei, statybininkai baigė kloti magistralę nuo vandens padavimo stoties iki Vytauto gatvės, beliko sumontuoti vieną sklendę ir galima šaukti priėmimo komisiją. Tik reikėjo dviem valandoms uždaryti Vytauto g. liniją nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės. Iš minimos linijos vanduo buvo tiekiamas į SSSR Ministrų Tarybos pirmininko Aleksejaus Kosygino vizitui pastatytą gan kuklią vilą ir šalia esančią kaimišką rąstų pirtelę. Šiuos statinius valdė vyriausybės poilsio namų „Baltija“ administracija. Aš buvau paskirtas tik ką įsteigtos įmonės – Vandentiekio ir kanalizacijos valdybos vadovu. Žinodamas, jog reikia būti atsargiam su „Baltijos“ aplinkos interesais, aš asmeniškai paskambinau direktoriaus pavaduotojui dėl vandens atjungimo jų objektams laiko. Šis kategoriškai pareikalavo, kad vandens tiekimas galėtų būti nutrauktas tik po 17 val. Sutarėme, kad tai bus padaryta rytojaus dieną. Pranešimą budintis vandentiekio operatorius užregistravo savame budėjimo žurnale. O direktoriaus pavaduotojo niekas neinformavo, kad kaip tik tą dieną turi atvykti Maskvos ir Lietuvos vyriausybinė komisija.
Komisijai vadovavo KGB generolas, 9-os valdybos viršininko pavaduotojas su keliais specialistais, Lietuvos pusei atstovavo Ministrų Tarybos Reikalų valdybos viršininko pavaduotojas Stasys Janilionis.
Pasiūlyta vieta maskviečiams pasirodė priimtina, surašytas atitinkamas dokumentas. Pavakarieniavę „Kosygino viloje“, maskviečiai buvo pasiruošę išskristi namo. Generolas, pasirodo, labai mėgo maudynes kaimiškoje pirtyje ir priėmė „Baltijos“ direktoriaus Vytauto Grigo siūlymą prieš vakarienę pasimaudyti.
Ir štai, atėjo ta lemtingoji 17 val. Vos tik svečiai prieš kaitinimąsi pradėjo praustis dušuose,vos suspėjo išsimuilinti, kai statybininkai išjungė vandenį. Nežinau, kaip toliau reikalai vystėsi, bet svečių nuotaikos pagedo.
Kitą dieną S. Janilionis trinko galvą vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Vytautui Kakliui (pirmininkas buvo išvykęs).Šis paskambino man ir ramiai pasiteiravo, kas gi ten atsitiko. Aš paaiškinau situaciją, pasakiau, jog apie suderinimą išjungti vandenį yra įregistruota žurnale, pasakiau, kad jau skambino Grigas ir aš šiam viską išaiškinau. Vytautas Kaklys pasakė žemaitiškai: „Na, ir lai apsided“. Tuo ir baigėsi incidentas.
Maskva neatsisakė ketinimų, tik įspėjo Lietuvos valdžią, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vandens tiekimas, lėšų tam tikslui bus skirta tiek, kiek reikalinga.
Tokia buvo „Auskos“ statybų pradžia.