Palangoje, Brukšvos-Ajerų gatvių sankirtoje, kur išdygo gražūs nauji namukai, piktavaliai išnaikino ant vandens telkinio kranto augusius medžius – net 171. Nors aplinkosaugininkai teigia, kad medžiai buvo sunaikinti į jų kamieną suleidus nuodų, yra pavojus, kad nuodai pateks ir į gruntinius vandenis. „Akivaizdu, kad medžiai tokiu būdu buvo išnaikinti tyčia, siekiant nusausinti vandens telkinį, iškirsti negyvus medžius ir jų vietoje pastatyti namus“, – sakė su situacija susipažinęs savivaldybės pareigūnas, nenorėjęs kalbėti viešai. Gamtos apsaugos valdininkai tikina sučiupę ir kaltininkus. Sklypo, kuriame auga medžiai ir telkšo vandens telkinys, savininkai buvo nubausti didelėmis baudomis, tačiau jie jų mokėti neskuba.
Savivaldybei informaciją apie nusikaltimą prieš gamtą suteikė Sermiesčio gatvės, esančios už kelių šimtų metrų nuo Brukšvos ir Ajerų gatvių, gyventojai. Kas nelabai įsivaizduoja, kur yra šios naujosios kurorto gatvės, pasakysiu, kad jos yra santykinai netoli Palangos reabilitacijos ligoninės, link miesto pusės, prie miško juostos prie jūros.
Per keliuką telkšo kitas vandens telkinys, o aplink jį veši sodri augmenija, tačiau jie, regis, yra nepaliesti nuodų.
„Bandėme nuvytusiuose medžiuose ieškoti skylučių ar kitų pažeidimų. Keliuose, atrodo, buvo padaryti įgręžimai, nors piktadariai galėjo pasitelkti kelis būdus savo kėslams įvykdyti“, – sakė Ajerų gatvės gyventoja.
„Apie jūsų minimą atvejį žinau, tačiau negaliu komentuoti, nes Aplinkos apsaugos departamentas atlieka tyrimą“, – sakė Savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistė Reda Kairienė.
Ji patvirtino redakcijai, kad savivaldybės darbuotojai informaciją apie išdžiūvusius medžius surinko ir perdavė aplinkos apsaugos pareigūnams.
„Kokiu būdu medžiai buvo išnuodyti, negaliu pasakyti. Spėjama, kad buvo pragręžti medžių kamienai ir į juos suleistos cheminės medžiagos. Gręžimo žymės apžiūros metu buvo rastos, tačiau įrodymų dėl medžiagų nėra. Jos tiesiog neišlieka tiek ilgai“, – sakė R. Kairienė.
Ji negalėjo pasakyti, ar buvo imtas vandens mėginys.
„Mes jo, kaip savivaldybės pareigūnai, neėmėme“, – sakė ji.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ramunė Lukaševičienė „Palangos tiltui“ sakė, kad birželio 6-ąją buvo gautas telefoninis pranešimas dėl saugotinų želdinių naikinimo prie paviršinio vandens telkinio ties Ajerų ir Brukšvos gatvėmis, Palangoje.
„Pagal gautą pranešimą atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad saugotini želdiniai neteisėtai sunaikinti, t. y. pragręžti medžių kamienai ir dėl cheminių medžiagų įterpimo pažeistos jų gyvybinės funkcijos. Vadovaujantis pateikta kompetetingo specialisto (dendrologo) išvada nustatyta, kad žemės sklypuose, esančiuose adresu Ajerų g. 10 ir Ajerų g. 8, Palangoje, saugotini želdiniai yra sunaikinti tokiu pačiu būdu ir laiku. Žemės sklype Ajerų g. 8, Palangoje sunaikinti 42 juodalksniai, o žemės sklype Ajerų g. 10 sunaikinti – 128 juodalksniai ir 1 beržas karpotasis“, – sakė ji.
Anot jos, tyrimo metu buvo atlikti medžių kamienuose rastų medžiagų identifikavimo ir paviršinio vandens telkinio laboratoriniai tyrimai.
Atsakyme raštu ji nepaminėjo, kokie buvo vandens telkinio mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai, o telefonu vakar popiet buvo nepasiekiama.
Ji teigė, kad saugotinų želdinių žemės sklypų savininkams už pareigos išsaugoti želdinius nevykdymą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 1 d. paskirtos administracinės baudos sumokėtos. Šiais administraciniais nusižengimais padaryta žala aplinkai (kraštovaizdžiui) įvertinta 46 623 Eur.
PT žiniomis, Ajerų g. 8 sklypo savininkė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą buvo nubausta 12 tūkstančių eurų bauda, o kaimynystėje, Ajerų g. 10 sklypo savininkas – 34 tūkstančių eurų bauda.
Anot R. Lukaševičienės, administracinį nusižengimą padariusiems asmenims buvo pateiktos pretenzijos dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tačiau žala geranoriškai nebuvo atlyginta, todėl bus teikiamas ieškinys teismui.




Komentarai 5
Parašykite komentarą
įstatymų laikomasi kasdien, visur ir visada, ar pasirinktinai?
Tokiems gamtos naikintojams duoti milziniskas baudas ir liepti viska atsodinti
Ziauru, bet manau zmones tai dare matydami kaip kiti daro tai nebaudziami ( iskrista prie zydu kapiniu, sveiki dideli medziai ) kai ten isduodami leidimai is statoma su leidimais , kad ir senose sporto aikstelese, kad statomi namai prie misko per kelis metrus ( architektai tikrai zino, kad pastacius keliu aukstu nama misko kraste esantrys medziai virs. Manau valdzia taip pat turi prisimti atsakomybes, vieniems duodami leidmus kitimes ( o kam duoda ir kam neduoda Jus patys galite isvada pasidaryti )
gali pavirsti griozdiška kelių aukštų poilsine, tai kodėl negalima daryti to ar ano? Ką?
baisu. o kas ten statytojai? ar Taryba ar Savivaldybes Statybu skyrius tvirtins ?