Netekčių ir mažų džiaugsmų namuose

Sunkiausia – pasijausti esant kažkam našta, tarsi savi namai jau būtų ne savi, o kūnas sustingęs laike. Tik jausmai išlieka gilūs ir kur kas jautresni, ašaros pasirodo akyse daug dažniau nei norėtųsi jas rodyti, nes nuolat atmintin grįžta patys skaudžiausi prisiminimai, kuriuos nuslopinti stengiamasi trumpomis atsipalaidavimo akimirkomis. Daug tokių potyrių kupinų žmonių gyvena Globos namuose, kurių niūrią kasdienybę nušviečia juos aplankančios šventės. Būtent tokios šventės atmosfera vis dar jaučiama tvyrant šiuose namuose, mat gruodžio 1-ąją Globos namams sukako 15 metų, per kuriuos tiek daug patirta.

Sunkus darbas

„Globotiniai jaučiasi sotūs ir prižiūrimi, jiems trūksta tik vieno dalyko – dėmesio“, - patikina Globos namų direktorė Irena Biriukaitė. Laukiant didžiųjų švenčių, juos dėmesiu apdovanoja moksleiviai bei darželinukai, tačiau joms pasibaigus, vėl patalpas užpildo vyraujanti vienatvė. Nepamirštantys nei vieno gimtadienio, švenčiantys visas svarbiausias ir asmenines šventes, Globos namų darbuotojai nepailsdami pluša, tikėdamiesi suteikti pavargusioms širdims atgaivos. Rengdami šventes, jie nepalieka nuošaly nei vieno sergančio ar sveiko namų gyventojo, visus juos papuošia ir puoselėja gerą atmosferą. „Jų darbas labai sunkus, reikalaujantis daug kantrybės, o alga nėra didelė“, - pasakojo direktorė. Pasak jos, kitais metais priverstinai mažinant išlaidas, bus sunku išlaikyti gerus darbuotojus.

Mirties šešėlis

Ypatingai sunki našta slegia Globos namų „bitučių“ pečius dėl globotinių su priežiūros ar slaugos poreikiais, kuriems fiziškai sunkiausia pajausti džiaugsmą, tačiau suteikti jį norisi. Gal ši šventė kuriam nors jau bus paskutinė... Per 15 gyvavimo metų į anapusinį pasaulį iškeliavo daug žmonių, paskutine gyvenamąja vieta pasirinkusių Globos namus. Savo likimo draugų iki pat pabaigos nepalieka seniausi namų gyventojai. Šie matę jau daug tokių kelionių, susigyveno su išsiskyrimo jausmu, kuris nepaliauja persekioti. „Per visus prabėgusius metus jau išlydėjom 91 žmogų. Jei globotinį namiškiai vežasi į kitą miestą laidoti, mes tuomet bent jau išlydim ir atsisveikinam“, - prisiminė liūdniausias akimirkas I.Biriukaitė.

Jubiliejaus džiaugsmas

Šiuo metu 41 Globos namuose gyvenantis globotinis jaučia adventinį laikotarpį. Jau atgabenta ir imta puošti kalėdinė eglutė, snaigėmis nukabinėtos sienos rodo ženklus apie puoselėjamas švenčių tradicijas. Gruodžio 1 dieną atšvęstas jubiliejus suteikė progą imtis puošybos, kuri nuolat žadins globotinių širdyse malonų laukimo jausmą. 15-tąjį gimtadienį atšventę, pasak direktorės, šeimos rate, pasidžiaugė vis tamsėjančias dienas praskaidrinusia šviesa, kuri liejosi iš visų širdžių. Nuoširdumu trykštantys seneliai visuomet džiugiai pasitinka mažutes permainas. „Viena globotinė prie manęs priėjusi taip nuoširdžiai apgailestavo, kad nežinojusi, jog mano gimtadienis ir nespėjusi pasveikinti, tačiau nuraminau, kad man tikrai ne penkiolika“, - juokėsi prisiminusi direktorė. Globotinių pasitikėjimą įgavę darbuotojai dažnai išklauso visas jų godas ir padeda nenugrimzti į neviltį.

Adaptavimosi sunkumai

1994 metais oficialiai atidaryti Globos namai, o pradėję veikti praėjus dvejiems metams, kai kuriems pensijinio amžiaus žmonėms buvo tarsi išsigelbėjimas. Nebesugebėję savimi pasirūpinti jie neberado kitos išeities, kaip rasti sau tinkamiausią prieglobstį, netampant rūpesčiu kitiems. Daugeliui tai tapo sopulio namais, kadangi vienatvė ima „gelti“ kur kas skaudžiau, ypač pirmaisiais adaptavimosi mėnesiais. Kankinantis namų, savos aplinkos, šeimos ilgesys, kurių nei vieno nebegalima sugrąžinti, išspaudžia karčią ašarą ne vieno gyventojo akyse. „Visiems būna toks sunkus prisitaikymo laikotarpis“, - teigė I.Biriukaitė. Niekas neatstoja gausybę išgyvenimų sukauptų namų, savomis rankomis išpuoselėto kiemo, aplinkinių draugų ir kaimynų. Ypač tai aktualu tiems, kurie atvykę iš kitų miestų. Prarastų vaikų paskutinė gyvenamoji vieta dažnai nulemia tokį pasirinkimą. „Čia viskas gerai, bet ilgesys nepaliauja kankinęs“, - su ašaromis akyse pasakojo globotinės. Tik trumputės prašviesėjimo minutės, kuomet visos mintys nuklysta į linksmesnius įvykius pažadina norinčią prigesti šypseną.

Nuolatinis tobulėjimas

Kasmet vis tobulėjantys Globos namai, praėjus penkiolikai metų gali pasigirti savo brandumu ir gebėjimu tinkamai pasirūpinti visais globotiniais. Nuolat judinami iš vietos nebeatsikeliantys gyventojai paskatino, vos pasitaikius progai, įsigyti keltuvą, įsirengti liftus. Sulaukę gelbėjimo priemonių darbuotojai nuo savo pečių nusimetė nemenką naštą. Noras gyventi jaučiamas kiekviename senelių judesyje. Įkvėpti globotinius gyventi ir nepasiduoti maudžiančio kūno stinguliui dažnai tenka Globos namų darbuotojoms. „Jos viską suspėja, o svarbiausia, kad niekada neparodo esančios pavargusios, nors turėtų po tokių lakstymų nebeįstengti net šypsenėlės išspausti“, - pasakojo namų globotinės.

Geriausia dovana

Adventinis laikotarpis kasmet pasižymi geraširdžių gausa, norinčių naujuosius metus sutikti jaučiant pakylėjimą dėl atlikto gero darbo. Visi globotiniai su džiaugsmu laukia lankytojų, kurie nuramina šėlstančią nuo sielvarto širdį. Nedažnai sulaukiantys užklystančių svečių seneliai džiaugiasi gaunamu dėmesiu bent jau prieš šventes. Tokie nereikšmingi dalykai, kaip geras žodis, švelnus apkabinimas ar nuoširdžios šypsenos padovanojimas, tarp šių sienų įgauna didžiulę prasmę, atstojančią visas dovanas.