Lietuvoje pensijos graudžiai mažos, senjorai skursta ir kiekvieną dieną sprendžia tą pačią mįslę, kaip išgyventi. Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje pensijos – vienos mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Tad atsirado tokių, kurie senatvę bando padaryti bent kiek oresnę teismų pagalba.
Kreipėsi į teismą dėl didesnės pensijos
Sostinėje gyvenanti moteris 11 metų dirbo Didžiojoje Britanijoje, o grįžusi gyventi į Lietuvą gauna vos 190 eurų pensiją. Anot moters, tokia suma žemina žmogaus orumą, tad kreipėsi į Administracinį teismą ir pasiryžo eiti net iki Strasbūro teismo. Moteris teismo prašo pensiją padidinti kone dvigubai – iki 350 eurų, nes šiuo metu, kuomet sumoka visus mokesčius, maistui ir kitoms reikmėms per dieną lieka vos 1,50 euro. Už tokią sumą, anot vilnietės, galima nebent šunį pramaitinti. Advokatų teigimu, tai pirmas atvejis Lietuvoje, kuomet teismo prašoma perskaičiuoti pensiją, tačiau tokių bylų buvo Rusijoje, kur teisybė buvo pasiekta. Pasak tokia byla užsiimančio advokato, Europos žmonių teisių teismas teigia, kad itin mažos pensijos pažeidžia žmogaus teisę į orumą ir yra ne tik žeminantis elgesys, bet tokiu būdu pažeidžiamas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. O kuo gyvena Palangos senjorai?
Ir į teismus kreiptis reikia turėti lėšų
„Palangos tilto“ skaitytoja Danutė Apalainienė su pasipiktinimu komentavo vilnietės kreipimąsi į teismą dėl per mažos pensijos: „Sutinku, kad 190 eurų yra graudžiai mažai, bet ši moteris turi butą ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje, kur išdirbo 11 metų, vadinasi, ji gaus ir tos šalies pensiją. Aš manau, kad yra kur kas prasčiau gyvenančių, kurie galėtų irgi bandyti bylinėtis, bet tam reikia pinigų. Jei ta moteris turi pinigų samdyti advokatus, vadinasi tikrai negyvena blogai, tad tokiu atveju šios moteriškės tikrai nepalaikau“.
Valdžia rūpinasi kitais, bet tik ne pensininkais
Ponia Danutė pasakojo, kad net neįsivaizduoja, kaip senjorai, vis labiau skurdinami Lietuvos valdžios, turi išgyventi: „Kaip pensininkas turi išgyventi, man yra neatsakytas klausimas. Gaunu šiek tiek daugiau nei moteriškė, kreipusis į teismą, bet vis dėlto tenka gyventi labai susispaudus, turiu labai riboti savo poreikius. Pažįstu kaimynę, kuri gauna apie 220 eurų. Susimoka už vaistus apie 50 eurų, buto išlaikymas atima virš 100 eurų, tai kas belieka? Viską turi atiduoti mokesčiams“. „Palangos tilto“ skaitytoja reiškė ypatingai didelį pasipiktinimą mūsų valdžia, kuri, pasak moters, per daug rūpinasi kitais: „Negaliu suprasti tokių poelgių, kai valdžia gelbsti visiems. Skiriame pinigų Afganistano armijai, perkame ginklus, tankus už šitiek milijonų. Visiškai neskaičiuojama, nėra valdžioje žmonių, kurie rūpintųsi savo žmonėmis. Rūpi Ukraina, rūpi pabėgėliai, o lietuviai skursta“.
Oriai senatvei – bent jau 500 eurų
Pasak Danutės, jei žmogus nori senatvėje gyventi, o ne egzistuoti, turėtų gauti ir solidžias pajamas: „Bent jau 500 eurų kad mokėtų, tada žmogus jau galėtų gyventi. Senjorai nori nueiti ir į koncertą ar teatrą, bet bilietams nebelieka pinigų, tad kokia nors pramoga – tik svajonė. Pažiūrėkite, kaip pensininkai gyvena užsienyje. Žmonės visą gyvenimą sąžiningai dirbo, tad sulaukę senatvės gali skirti laiko sau – keliauti, pamatyti pasaulį, leisti sau kokią nors pramogą. O kur galime išvažiuoti mes?“. Moteris pyktį reiškia ir ant žadamų perskaičiuoti pensijų, kuomet suvienodinamos pensijos išdirbusiems skirtingą laikotarpį: „Aš dirbau 40 metų, esu užsidirbusi pensiją, bet siuntu, kuomet žadama perskaičiuoti ir skirti vienodas sumas tiems, kurie turi tik 10 metų darbo stažą. Teisybės seniai nebėra“.
Sukčiaujama su maisto produktų kiekiais
Danutė pasakojo, kad jau gaunant pensiją litais buvo sunku išgyventi, o įvedus eurą, tapo keliskart sudėtingiau: „Maisto produktų kainos kyla nesuvokiamu greičiu, o algos ar pensijos gi tos pačios, ar pakeliamos vos keliais eurais. Elementarus pavyzdys, ar žiemą mandarinai kada nors kainuodavo 7-8 litai? Niekada! Kai kas pabrango net ne dvigubai, o trigubai. Ypač pastebėjau, kad imama sukčiauti su maisto produktų kiekiais. Kai kurie gamintojai pieną į pakuotes pilsto nebe po 1 l, o po 0,9 l, miltai nebe 2 kg, o 1,750 kg. Ir taip su daugeliu produktu, apgaudinėjami žmonės per akis. Jau nekalbu apie avalynę, rūbus ir kitus būtinus daiktus, kurių žmogui reikia, nes kainos pakilo kelis kartus“. Apie pensijų indeksavimą, kuomet pensijos būtų didinamos atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir darbo užmokesčio augimą, Danutės manymu, taip pat pradėta šnekėti per vėlai: „Kitos valstybės, kiek stebiu, sugeba tvarkytis geriau. Turiu pažįstamą Latvijoje, tai ten situacija skiriasi kaip diena nuo nakties. Jie neatsistebi, kaip mes čia išgyvename ir sako, kad Lietuvoje gyventi būtų didžiulis siaubas“.
Pramogų reikia ne tik jaunam
Dar vienos palangiškės, senjorės Birutės pensija taip pat nedidelė, bet į teismą ji nedrįstų kreiptis: „Gaunu šiek tiek daugiau nei ta vilnietė, bet kad ir kaip sunkiai gyvenčiau, į teismą vis tiek neičiau, nes tai atimtų labai daug pinigų ir abejoju, ar ką nors pasiekčiau“. Birutė pasakojo, kad išgyventi tikrai sudėtinga, tenka labai spaustis ir tenkinti tik minimalius poreikius: „Mano jau toks amžius, kai sunkiai kur beišeinu, tad tas vienas kitas euras lieka kišenėje. Norėčiau nuvažiuoti ir į Klaipėdą, pažiūrėti kokį spektaklį, bet tam nebeleidžia ne tik sveikata, bet ir piniginė. Kultūrinių renginių labai pasiilgstu, bet džiaugiuosi, kad dar įstengiu užsiprenumeruoti bent spaudą“. Moteris mano, jog situacija būtų bent kiek geresnė, jei minimaliai senjorai gautų 300-350 eurų pensiją: „Tada taupiai gyvenant galima būtų jau geriau pagyventi“.
Valdininkai švaistosi pinigais netaupydami
„Palangos tilto“ skaitytojos ponios Gvidos klausėme, kokio dydžio pensiją turėtų gauti senjoras, kad galėtų gyventi oriai: „Labai daug priklauso nuo žmogaus poreikių, tad tas žodis „oriai“ taip pat kiekvieno suprantamas skirtingai. Vieni nori ir į kiną ar teatrą nueiti, kiti – išvažiuoti atostogų į užsienį, o kitam užtenka kur kas mažiau. Manau, jog 1000 eurų išspręstų dabartinę pensininkų skurdo problemą, bet čia tik ateities svajonės. Ne visi tokius atlyginimus gauna, nors galėtų, tad ką bekalbėti apie tokio dydžio pensiją“.
Palangiškė Gvida piktinosi pensijų fondais, kur galima kaupti pensiją ir tikėtis, kad senatvėje gyvensi geriau: „Kiekvienas žmogus privalo mokėti įmokas Sodrai, o dabar paimama dalis tų įmokų pinigų ir pervedama į privačius fondus. Manau, kad jei žmogus nori papildomai kaupti pensiją, neturėtų būti „nukerpami“ pinigai iš Sodros įmokų, o papildoma suma turėtų būti skiriama nuo atlyginimo“. Dar vienas pasipiktinimo pliūpsnis kliuvo valdininkams, kurie, pasak Gvidos, švaistosi pinigais, o paprastą žmogų pamiršta: „Kokios jų išlaidos, kokiuose milžiniškuose namuose gyvena ir kokiais prabangiausiais automobiliais važinėja. Priedai prie valdininkų atlyginimų tik didėja, deklaruojamas turtas taip pat tik didėja. Kokiais mastais yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai! Niekaip nesuvokiu, kaip esant tokiai ekonominei padėčiai šalyje galima taip netaupyti. Susiveržtų savo diržus labiau, liktų pinigų ir algoms, ir pensijoms pakelti“.
Pensininkai praradę viltį, tad pavargo skųstis
Kad ir kaip sunku būtų išgyventi, aktyvi miesto senjorė Laima Taurinskienė jau nebetiki niekuo: „Reikia kažkaip išgyventi ir suktis, neturime kitos išeities. Žinoma, tenka labai riboti savo poreikius ir daug ko atsisakyti, nes didžiąją dalį pinigų tenka atiduoti mokesčiams, bet vargu, ar įmanoma ką nors pakeisti. Nei verkšlenimai, nei jokios rašliavos spaudoje nieko nepakeis. Ir ta moteris Vilniuje, manau, nieko nelaimės, tik išleis krūvas pinigų“.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.