Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Palangoje virusu apsikrėtė 999 palangiškiai, 15 serga šiuo metu

Laimono Tamošiūno nuotr.
Laimono Tamošiūno nuotr.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 853 nauji COVID-19 atvejai, deja, bet nuo šios infekcijos mirė dar 7 žmonės. Keturi asmenys mirė 60-69 metų amžiaus grupėje, po vieną – 70-79, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėje. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Kaip pranešė „Palangos tiltui“ Statistikos departamentas, antradienį, kovo 30 d., koronaviruso atvejų Palangoje nebuvo registruota, šiuo metu kurorte liga serga 15 asmenų, o nuo pandemijos pradžios pernai kovą virusu užsikrėtė 999 palangiškiai.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 853 nauji COVID-19 atvejai, deja, bet nuo šios infekcijos mirė dar 7 žmonės. Keturi asmenys mirė 60-69 metų amžiaus grupėje, po vieną – 70-79, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėje. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Kaip pranešė „Palangos tiltui“ Statistikos departamentas, antradienį, kovo 30 d., koronaviruso atvejų Palangoje nebuvo registruota, šiuo metu kurorte liga serga 15 asmenų, o nuo pandemijos pradžios pernai kovą virusu užsikrėtė 999 palangiškiai.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 216 119 žmonių.
Antradienį pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 336 458 asmenys, abiem – 158 925.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 199 023 asmenys, deklaruota 155 614 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu šalyje serga 9198 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 52 607.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Delfi.lt sakė, kad pastarųjų savaičių skaičiai nedžiugina ir verčia sunerimti. Situacija nedžiugina, o britiškoji atmaina Lietuvoje kelia papildomą galvos skausmą
Sergamumo COVID-19 situacija Lietuvoje pradėjo prastėti. „Buvome jau pasiekę 220 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, bet stabtelėjome. Šiuo metu vėl esame virš 300, bet tai įrodo tik sausa statistika, jeigu žiūrėtume į pandemijos pagreitį ir realią situaciją, tai mes, panašu, judame link 400–500 atvejų per 14 dienų ir tai yra bloga žinutė“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje antradienį kalbėjo ministras Arūnas Dulkys.
„Mes tik pusantro mėnesio užsiimame reguliaria sekoskaita, daug analitinių įžvalgų dar neturime, bet jau žinome, kad Marijampolės ir Vilniaus regionuose dominuoja britiškoji atmaina su savo kitokiu greičiu, kitokiomis pasekmėmis ir tai yra klausimas, kiek visuomenės bus pasiekta ir ar paplis po visą Lietuvą“, – sakė ministras.
„Iššūkis yra tai, kad, priešingai nuo ankstesnio problemų kalno, kurį turėjome gruodžio viduryje, yra tai, kad tiek į testavimą, tiek į vakcinaciją yra įtraukta ta pati bendruomenė....Čia kyla iššūkių dėl IT ir darbo organizavimo principų ir kitų dalykų. Tokia yra situacija, žiūrint bendru žvilgsniu“, – apie iššūkius kalbėjo ministras.
Praėjusią savaitę buvo likę nepanaudota 19 tūkst. „AstraZenecos“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, bet leidus laisviau pereiti prie žemesnių prioritetinių grupių šio preparato naudojimas sugrįžo, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, pranešė LRT.lt
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristačiusi vakcinavimo situaciją kanclerė pažymėjo, kad tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“ vakcinos per savaitę sunaudojamos maksimaliai, įstaigos pasilieka nedidelį likutį pirmadienio vakcinacijai, o kilus „AstraZenecos“ patikimumo krizei šio preparato naudojimas buvo įstrigęs.
„Pfizer“ suvartojimas labai geras, tai paklausiausia vakcina ir visose savivaldybėse puikūs rezultatai. Kalbant apie praėjusios savaitės pabaigą, turėjome „Pfizer“ 4 tūkst. likutį, įstaigos tiesiog pasilieka pirmadienio vakcinacijai, kol vyksta „Pfizer“ išskirstymas į įstaigas, kad turėtų kuo vakcinuoti. „Moderna“ irgi paklausi vakcina, jos irgi suvartojimas geras ir nestringa, savaitę pabaigėm su 1,7 tūkst. vakcinų likučiu, jis buvo naudojamas šį pirmadienį“, – sakė kanclerė.
Anot jos, mažiausiai paklausi yra „AstraZenecos“ vakcina ir nuolat yra jos likutis, tačiau ir šios vakcinos situacija gerėja, leidus skiepyti žemiau esančias prioritetines grupes, jei nebėra norinčių skiepytis iš aukštesnių grupių.
„Mažiausiai paklausi „AstraZenecos“ vakcina, ir turime nuolat likutį šios vakcinos, savaitę pabaigėm su 19 tūkst. šios vakcinos dozių. Kalbant apie lengvesnę tvarką, kuri leidžia lengviau leistis žemyn per prioritetines grupes, tas išjudino „AstraZenecos“ vartojimą, <...> vėl pasiekėme suvakcinuotų „AstraZeneca“ virš 5 tūkst. asmenų. Matome judesį net ir tose savivaldybėse, kur buvo įstrigęs šios vakcinos naudojimas“, – teigė J. Grebenkovienė.
Kanclerės teigimu, Lietuvos žmonės labiausiai pageidautų „Pfizer“ bei „Modernos“ vakcinos, o „AstraZeneca“ išlieka mažiausiai populiari.
„Tą problemą matome ir vakcinacijos procese, su tuo susiduria skiepijančios įstaigos“, – sakė J. Grebenkovienė.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis posėdyje teigė, kad nors Lietuvoje jau plinta britiškoji mutacija, didesnį nerimą gali kelti PAR atmaina.

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite