Nuo gimimo iki vaiko penkerių metų – neišmatuojami toliai

Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę bendradarbiai paskatino išleisti knygą – taip ir padariau“, - pasakojo docentės vardą turinti J. S. Pocienė.

Mokėsi Maskvoje

Moteris visą gyvenimą paskyrė mokslams apie pedagoginį ugdymą, ypač didelį dėmesį skirdama ikimokykliniam amžiui. „Pats svarbiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis – vaikystė. Tuomet formuojasi pats žmogus, jo suvokimas, vertybės. Vaikas – tai aukščiausia gyvenimo vertybė, į kurią reikia atkreipti didžiausią dėmesį“, - kalbėjo J. S. Pocienė.

Moteris yra kilusi iš Marijampolės rajono, vėliau mokėsi Maskvos valstybiniame Lenino vardo institute, kur įgijo pedagoginį išsilavinimą. „Buvo ypač didelis patyrimas mokytis Maskvoje, nes tuomet buvo uždari visi keliai į užsienio šalis, o ką jau kalbėti apie mokslus užsienyje. Manau, kad tuomet man labai pasisekė. Po mokslų grįžau į Lietuvą ir pradėjau dirbti Klaipėdos universitete. Nuo tada ir pradėjau daugiausia gilintis į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą“, - dalijosi prisiminimais J. S. Pocienė.

Yra prieš auklėjimą rykšte

Moteris pasakojo, kad vieno tyrimo rezultatais buvo parodyta, kad iki penkerių metų amžiaus vaikas įsisavina 50 procentų informacijos, nuo penkerių iki aštuonerių metų vaikas įsisavina dar 30 procentų, o nuo aštuonerių iki septyniolikos vaikai įsisavina tik 20 procentų. „Šie tyrimai rodo, kad vaikelio iki penkerių metų amžius yra pats svarbiausias žmogaus gyvenime, nes tuomet yra įsisavinama daugiausiai informacijos ir tuomet ugdosi pagrindinės žmogaus savybės. Todėl esu priešiškai nusiteikusi vaikų auklėjimui rykšte. Vaiką reikia mylėti ir saugoti, nes jis yra didžiausia vertybė. Vaikystė – tai asmenybės psichinių, dvasinių ir fizinių galių formavimosi laikotarpis“, - kalbėjo moteris.

J. S. Pocienė sakė, kad jai labai patinka literatūros klasiko Levo Tolstojaus mintis. „Jis rašė, jog nuo 5 metų vaiko iki jo (pagyvenusio žmogaus) – vienas žingsnis, o nuo vaiko gimimo iki 5 metų –neišmatuojami toliai. Man ši citata labai patinka, tai parodo tikrąją vaiko svarbą“, - kalbėjo knygos autorė.

Knygoje J. S. Pocienė nurodo, kaip, bėgant laikui, keitėsi visuomenės požiūris į vaiką. „Senovės Graikijoje – Spartoje buvo vykdoma kūdikių selekcija, silpnesni vaikai buvo tiesiog nužudomi. Ilgainiui humanistinių demokratinių idealų, propaguojamų progresyvių visuomenės veikėjų, mokslininkų, filosofų, lėmė sustabarėjusio požiūrio į vaiką kaitą“, - pasakojo apie pasikeitusį požiūrį į vaikus J. S. Pocienė.

Analogiškos knygos šalyje nėra

Knygoje J. S. Pocienė rašo, kad pažinimo procese ypač svarbus vaidmuo skiriamas vaizdumui, emociniams vaiko suvokimo aspektams.

„Galiu pasigirti, kad analogiškos knygos Lietuvoje dar nėra“, - šypsojosi moteris. Knygoje pateikiama nemažai autentiškos medžiagos, charakterizuojančios kiekvienos pedagoginės sistemos esmę. Autorė ryžosi įvairiuose studentų darbuose „išbarstytą“ ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sisteminę raidą atskleidžiančią medžiagą susisteminti viename leidinyje. „Knygos įvade padėkojau ir studentams, kurių darbai taip pat man labai padėjo, rašant knygą“, - pasakojo J. S. Pocienė.

Autorė knygoje dėsto, kad jos leidinys skaitytojui padės orientuotis visuomenės raidos pokyčiuose, išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo kaip reiškinio vystymosi aplinkybes ir etapus, išryškinti idėjas, kurios įvairiais visuomenės raidos tarpsniais buvo pripažįstamas progresyviomis ir išreiškė humanistinius visuomenės lūkesčius bei idealus, taip pat atskleisti jų reikšmę ikimokyklinio ugdymo teorijos ir praktikos tapsmui.

 „Ugdymo raidos vertinimuose atsigręžiama ne tik į visuomenės poreikius, bet svarbiausia – į patį vaiką, humanistinį požiūrį į jo vystymąsi ir ugdymą, sąlygų jo asmenybės, įgymių, interesų bei gebėjimų plėtrai užtikrinimą“, - kalbėjo apie savo parašytą knygą J. S. Pocienė.