Nusipelnęs mokytojas – girtuoklis?...

Šią žmogaus orumą žeminančią istoriją beveik prieš tris dešimtmečius pasipasakojo pagrindinis jos personažas – šviesaus atminimo buvęs Vaikų muzikos mokyklos direktorius, Lietuvos nusipelnęs mokytojas Vytautas Strikas (1937-1988).
Visai neseniai, derinant šio „neskanaus“ incidento detales, kai ką patikslino a.a. mokytojo žmona Kostancija Strikienė. Ji sutiko, kad atvejis gali būti paviešintas Palangos žiniasklaidoje.
Nei iš šio, nei iš to mokytojui įsiskaudėjo petys. Skausmas nebuvo nepakeliamas, tačiau trukdė profesiniam darbui, mat Vytautas buvo smuiko specialistas, vaikus mokė smuikavimo meno, be to dar ir griežė Palangos kapeloje.
Žmona patarė ieškotis medikų pagalbos. Mokytojas užsiregistravo tuometinėje poliklinikoje, pasiėmė savo medicininę kortelę, prisistatė atitinkamam specialistui – gydytojui, tačiau labai nustebo, kad buvo nukreiptas į profilaktikos kabinetą. Pamiršusiems buvusias sovietmečio tradicijas, priminsiu, kad profilaktikos kabinetai – tai gydymo įstaigų padaliniai, kurių paskirtis ir pareiga buvo kovoti su nepageidautinomis žmonių priklausomybėmis. Palangos profilaktikos kabinetui vadovavo didis girtuoklių priešas, rūstus gydytojas, kurio pavardę, dėl suprantamų priežasčių, nutylėsiu.
Daktaras be jokios įžangos užgriuvo pacientą priekaištais dėl nuolatinių girtavimų, keliamų skandalų namuose ir kaimynų rimtį trukdančio triukšmo. Priblokštas mokytojas bandė paaiškinti, kad jis tikrai nesąs alkoholikas, nors negalėtų tvirtinti, jog priklauso abstinentų „rūšiai“. Gydytojas griežtai pertraukė pasimetusio mokytojo bandymus reabilituotis: „Visi alkoholikai suokia, kad geria saikingai, tik su gera užkanda bei geroje kompanijoje“.
Po tokio „mediciniško“ pokalbio pacientas pajuto, kad prapuolė skausmas petyje ir panoro kuo greičiau iš to „profilaktoriumo“ dingti.
Tuo metu medicinos seselė, peržiūrėdama paciento medicininę kortelę, pastebėjo, kad daktaras kalba apie kitą asmenį, tiesa, labai panašia pavarde kaip ir mokytojo: „Daktare, čia ne tas žmogus ,kurį mes esame pakvietę, ano pavardė panaši, bet vardas ne Vytautas ir jokiu būdu ne mokyklos direktorius“. Gydytojas  sutriko, tačiau burbtelėjo: „Nepakenks“.
Mokytojui labai knietėjo pasiųsti daktarą link trijų rusiškų raidžių ir išeinant iš visų jėgų trenkti durimis, tačiau išsiauklėjimas bei ilgametis pedagogo darbas neleido elgtis chamiškai. Vytautas ramiai išėjo, tyliai užvėręs profilaktikos kabineto duris.
Kitą rytą per gydytojų trumpą rytinį aptarimą, vadinamąją „penkiaminutę“, gydytojas kolegoms pasigyrė, kad Muzikos mokyklos direktorių palaikė Palangai žinomu girtuokliu, tačiau mano, kad profilaktiškai ši nedidelė pamokėlė nepakenks. Šią žinią kolegos medikai netruko išplatinti miestelyje ir paskalų mėgėjai gavo peno apkalboms.
Mokytojas iki pat savo ankstyvos mirties liko giliai įžeistas. Man jis pasakė, kad žmonėms būdinga suklysti, tačiau, kai ta klaida neigiamai paliečia kitą žmogų, kultūringas asmuo turėtų atsiprašyti.
Mokytojas iš gydytojo jokio atsiprašymo nesulaukė.