Operacija: „Gelbėkime akmenį!“

Man atvykus į Palangą 1961 metų rudenį, ilgokai negalėjau įsidarbinti, nes užsitęsė prisiregistravimo procedūra, tad turėjau daug gražaus laiko susipažinti su man visai nepažįstama aplinka. Išvaikščiojau parką bei prie jo esantį mišką. Miške, ant griovio kranto prie nebaigtos įrengti karinės ugniavietės, pastebėjau gulintį didoką samanomis apaugusį akmenį. Man pasirodė, kad akmenyje po kerpėmis iškaltos raidės. Nukrapščiau kerpes ir išryškėjo primityviai iškaltos raidės – A.S. R.B.P. ir 1930-ųjų metų data. Neturėjau „žalio supratimo“, ką tie įrašai galėtų reikšti.

Grįžęs po pasivaikščiojimo užėjau pas namo, kuriame su žmona buvome išsinuomoję kambarį, šeimininkus Jasus ir papasakojau apie aptiktą nežinomą objektą. Velionis Kazimieras Jasas papasakojo akmens su inicialais istoriją. 1930-ųjų metų vasarą Palangą aplankė pasaulio skautų vadas Robertas Baden Povelas. Tam įvykiui pažymėti Palangos skautai akmenyje iškalė skautų vado ir jį lydinčio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos inicialus bei garbaus svečio apsilankymo datą. Tada Pušyno gatvei buvo suteiktas Roberto Baden Povelo vardas ir gatvės pradžioje pastatytas minėtas akmuo (dabar S. Dariaus ir S. Girėno gatvė nuo Vytauto g. iki Birutės al.).
Nežinau, tiesa tai ar fantazija, bet Kazimieras paaiškino, kaip skautų akmuo atsirado prie ugniavietės. Esą iš visos apylinkės buvo renkami akmenys ir iš jų gaminama skalda. Į bendrą sąvartą pateko ir lemtingais akmuo iš buvusios Baden Povelo gatvės. Statyboms vadovavęs rusų karininkas pastebėjo akmenį su įrašais ir įsakė jo neskaldyti.
Praėjus daug metų šalia šios vietos užvirė grandiozinė statyba. Statomi poilsio namai aukščiausiems buvusios Sovietų Sąjungos vadovams atostogauti. Dirbo statybininkai iš visos Lietuvos. Ši statyba buvo labai susijusi su miesto vandentvarkos ūkiu, tad dažnai būdavau objekte ir gerai jį žinojau. Nugirdau statybininkus kalbantis, jog netoliese guli įdomus akmuo su iškaltomis raidėmis ir jį reikėtų pasiimti, o jį pardavus galima būtų uždirbti.
Aš paprašiau komunikacijas klojusių statybininkų darbų vykdytojo, palangiškio Broniaus Lipskio, kad jis prakastų nedidelę duobę ir į ją paguldytų kniūbsčią akmenį, kad įrašai nemasintų blogų kėslų turinčių smalsuolių akių. Taip ir buvo padaryta.
Dar Lietuvai nepaskelbus nepriklausomybės, tačiau dėl Sąjūdžio aktyvios veiklos, išlaisvėjo žiniasklaida. Pasirodydavo publikacijos temomis, apie kokias anksčiau net pagalvoti žurnalistai neišdrįsdavo.
Būdamas Vilniuje komandiruotėje, viename iš Lietuvos dienraščių perskaičiau rašytojo marinisto, žurnalisto, Palangos „čiabuvio“ Igno Pikturnos rašinį apie prieškario laikus Palangoje. Su liūdesiu rašo, jog neaiškiomis aplinkybėmis sunaikintas skautų stovyklos ir skautų vado Roberto Baden Povelo vardo gatvės atidarymą menantis akmuo. I. Pikturna – buvęs skautu ir dalyvavęs iškalant garbių asmenų inicialus.
Aš su rašytoju gražiai sutariau. Skambinu vakare į namus Ignui. „Sveikas, Ignai, – sakau. – Iš tavęs priklauso“. Ignas: „Jei priklauso, aš nieko prieš, tačiau dėstyk už kokias nuodėmes“. „Ignai, per anksti lieji ašaras, skautų akmuo gyvas ir sveikas, o aš žinau kur jis“. Sutariame susitikti pas mane viešbučio kambaryje. Ten, suprantama, mudu „padarėme po gramelį“ ir aš papasakojau akmens atradimo ir jo užmaskavimo istoriją. Rašytojas paskubėjo pasidalinti žinia su architekte Rūsna Vaineikyje bei paprašė jos surasti tinkamą vietą šiam suvenyrui pastatyti. Botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas organizavo akmens nuvalymą ir jo pastatymą parke, buvusioje skautų stovyklos vietoje, „Palangos vandenys“ aprūpino pergabenimo bei kėlimo technika.