Pačių iškepta duonutė – pati gardžiausia

Ar teko jums patiems kada nors kepti duonutę? Patiems nulipdyti kepaliuką, patiems papuošti jį savo šeimai skirtais ženklais, patiems uosti, kokį nuostabų aromatą ji skleidžia ir pasidžiaugti, kokia graži ir gardi duonelė iškepė? Tokią galimybę sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Palangos viltis“ suteikė asociacija „Palangos balsas“, šeštadienį pakvietusi bendrijos narius į vilą „Diemedis“, kur ir buvo mokomasi kepti juodą ruginę plikytą duoną.
Kol į „Palangos viltį“ susibūrusios mamos ir vaikai šurmuliavo prie stalų, ant kurių buvo klojamas specialus sviestinis popierius – kad formuojamų duonos kepaliukų tešla neprikibtų, kol būsimieji kepėjai juosėsi spalvingomis prijuostėmis, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Palangos viltis“ pirmininkė Laima Lekavičienė ir asociacijos „Palangos balsas“ koordinatorė Vaidota Aleksiūnienė sakė, jog pirmąkart susitiko Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos surengtame labdaringame kalėdiniame renginyje.
„Tada mes irgi pristatėme savo keptą naminę duoną. Pasikalbėjome su ponia Laima, ir ji užsiminė, kad būtų labai šaunu ne tik pačią duonutę, bet ir jos kepimo procesą pristatyti „Palangos vilties“ nariams. Mūsų bendrą sumanymą palaikė Gintaras Sičiūnas, sutikęs renginį „įsileisti“ į „Diemedį“, – sakė V. Aleksiūnienė.
Pasak jos, „Palangos balsas“ vienija tuos, kurie nori ir gali keisti savo gyvenamąją aplinką. Ir kalbama ne tik apie vadinamąjį „perbūvį“, bet ir apie tarpusavio santykius.
„Mums labai malonu, kad galime bent kiek prisidėti prie pačių pažeidžiamiausių Palangos bendruomenės grandžių palaikymo“, – prisipažino asociacijos koordinatorė.
Visiems susėdus prie stalų ir pasirengus duonutės kepimo procesui, V. Aleksiūnienė nuėmė uždangalą nuo didžiulio ąžuolinio kubilo, kuriame anksti ryte buvo užminkyta tešla.
„Ši tešla šilta, gyva, netgi šnekanti, – kalbėjo ryte ją užminkęs Egidijus Aleksiūnas. – Jeigu aplink visiška tyla, tai, pridėję ausį prie kubilo, išgirsite, kaip ji rūgsta, kaip ji „šneka“.
Kol visi kepėjai, priartėję prie kubilo, žiūrėjo, kaip gražiai iškilusi tešla, ir ragavo, kokio ji skonio, V. Aleksiūnienė pasakojo, jog duonos receptas įtrauktas į žemaičių kulinarinį paveldą. Ji gaminama tik iš natūralių rugių, be jokio cukraus, o saldumas atsirandąs nuplikius rugius verdančiu vandeniu. Tad duonutė esanti ne tik skani, bet ir naudinga sveikatai – tai ne tik maistas, bet ir vaistas nuo visų ligų.
Nedera pamiršti ir to, jog mūsų senoliai duoną laikė šventa. Ir ne veltui jie namie laikydavo bent riekelę šventos Agotos duonos. Tad ir dabar iškeptus kapeliukus bus galima nešti į bažnyčią, pašventinti Šv. Agotos dieną, kuri švenčiama vasario 5-ąją, ir laikyti namuose, kad apsisaugotume nuo nelaimių.
„Iš kur atsiranda raugas? Iš oro, miltų ir vandens, – šypsojosi V. Aleksiūnienė, atsakydama į užduotą klausimą. – Ir iš pagranduko, kuris mūsų šaldytuve gyvena jau septynerius metus. Ir jums šiandien įdėsime po truputį raugo, kad galėtumėte savo namuose kepti duonelę. Juolab kad tam specialios krosnies nereikia – nedideli kepaliukai, tokie, kokius mes dabar formuojame, iškepa per 20 minučių paprastoje orkaitėje“.
O prie stalų įsibėgėjo duonos kepaliukų formavimo procesas. Tiek šypsenų, krykštavimo, patarimų kits kitam ir apskritai tokios geros nuotaikos bendruose susibūrimuose L. Lekavičienė sakė seniai bemačiusi. „Kiek džiaugsmo“, – tik atsiduso ji, žiūrėdama, kaip „Palangos vilties“ nariai lipdo savuosius kepaliukus, kaip puošia juos įvairiais ženklais, kurie, kaip paaiškino V. Aleksiūnienė, simbolizuoja kiekvieno šeimą.
„Jeigu šeimoje trys nariai, mūsų senoliai įspausdavo tris ženklus. Jeigu jų daugiau ar jei norime prisiminti visą giminę – įvairios formos įspaudų paliekama daugiau“, – aiškino ji.
O kol po „Diemedį“ sklandė kepamos duonos aromatas, pradedantys kepėjai ir mokytojais tapę „Palangos balso“ atstovai Vaidota ir Egidijus Aleksiūnai dalijosi ir receptu, ir patirtimi, ir duonos raugu: kad kiekvienuose „Palangos vilties“ namuose būtų tikros naminės duonutės.