Pagerbtas didis žmogus, palikęs pėdsaką ne tik Lietuvoje

Penktadienį Palangos gintaro muziejuje vyko kultūrinė mokslinė konferencija „Tautos atminties beieškant“, skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui paminėti. Atvykusieji į konferenciją išgirdo daug įdomių pranešimų, kuriuos skaitė įvairių sričių specialistai.
Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko Palangos miesto mero patarėjas Pranas Žeimys, pripažinęs, jog tomis dienomis kurortas tiesiog ūžė, rengdamasis Baltų vienybės dienai, o ši konferencija tapo tarsi šios minimos dienos pradžios renginiu. „Šiomis dienomis Palangoje daug ko vyksta, džiaugiuosi, jog būtent toks renginys tapo tarsi startu pradedant minėti Baltų vienybės dieną. Domėjausi ir aš didžiu žmogumi A. J. Greimu ir, turiu pripažinti, ne visas teorijas supratau, bet pažadėjau sau, kad jo darbus paanalizuosiu giliau“, – pasižadėjimą išsakė P. Žeimys.
Pasak organizatorių, ši konferencija rengiama švietėjiškais tikslais, telkiant atmintį apie nueitą lietuvių kelią po ledynmečio, grįžtant į senas jų buvimo vietas prie Baltijos. Todėl ir pranešėjai atskleidė daug įdomių dalykų apie lietuvių nuo seno puoselėjamas tradicijas, vertybes.
Nepamirštas ir pats konferencijos kaltininkas A. J. Greimas, apie kurį daugiau papasakojo konferencijos vedėja, edukologė Diana Kanclerė.
„Kas aš pats sau? Kas aš Lietuvai, kas man Lietuva?“ – klausė savęs Algirdas Julius Greimas, kartu suprasdamas, kad tik kolektyvinių pastangų dėka galima atsakyti į tokius dvasinio, einant per kartų kartas, tapsmo lietuviais klausimus. Kokia dvasinio lygmens jėga grąžino mus į senąsias vietas prie Baltijos? Tokie klausimai kyla ir šių dienų gyvenimo iššūkiuose, tapatinant save su savimi ir Lietuva. Ir tik kolektyvinių pastangų dėka galima į šiuos klausimus atsakyti.
A. J. Greimas – lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane). Jau būdamas 12 metų parašė avantiūrinį romaną. Daug skaitydavo Šiaulių miesto bibliotekoje, tad skaitymas pamėgdžiojo vaikų avantiūras ir parašė šį nuotykių romaną. Pirmoji Greimo prakalba buvusi apie Vaižgantą, kai kartą per metus visa gimnazija būdavo sušaukiama ir vienas mokinys skaitydavo paskaitą.
Konferencijos pranešėjai apžvelgė dvasinius ir materialinius lietuvių gyvenimo paliktus pėdsakus, pradedant nuo Šiaurinės Afrikos krantų ir baigiant šių dienų geografinėmis platumomis.
Edukologė, žolintė, kaip save įvardino, Danutė Kunčienė pasakojo apie kunigo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos botanikos darbus, pasidalijo savo atradimais, kokias gėrybes teikia gamta.
Klaipėdos universiteto docentė Rūta Vildžiūnienė kalbėjo apie lietuvių dainas, pabrėžė, jog muzikoje slypi visa didybė, tik per muziką tauta gali atskleisti savo didybę. Apie mitologinius lietuvių liaudies dainų kodus kalbėjo ir Vilniaus dailės akademijos docentas Virginijus Kašinskas.
Pranešimus skaitė ir istorikas Gintaras Ronkaitis (apie protėvių sodus), Vilniaus universiteto docentė Jurgita Girkantaitė-Rumšienė (aisčių pėdsakai).
Be kitų temų, daug dėmesio buvo skiriama Palangos astronomijos observatorijai.Konferencijos metu dalyviams, svečiams ir miesto visuomenei buvo parodytas veikiantis tokios observatorijos darbo modelis.