Pajūrio verslų rezultatai po vasaros: bendra temperatūra gera, bet išlieka perkaitimo rizika

Bendrovės duomenimis, pajūrio regione šių metų vasaros pabaigoje veikė 5409 įmonės, veiklą vykdančios viešojo maitinimo, prekybos, pramogų bei viešbučių ir svečių namų sektoriuose. Palyginti su praėjusiais metais, įmonių skaičius išaugo 6,1 proc. Iš šių bendrovių skolų turėjo 15,9 proc., kai metais anksčiau jų buvo 16,5 proc.

Vertinant skolų struktūrą, užfiksuotą 2026 m. rugpjūčio 31 d., regiono verslų kreditų biuro sistemos skolų suma išaugo 9,2 proc., kai bendra skola „Sodrai“ sumažėjo 29,5 proc., palyginti su 2025 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis. Tačiau itin išsiskiria maitinimo sektorius: čia skolos per tą patį laikotarpį išaugo labiausiai – iki 28,9 proc. Tuo metu prekybos sektoriaus įmonių skolos sumažėjo 3,6 proc., o pramogų sektoriaus – net 60,4 proc. 2026 m. sausio 1 d.–rugsėjo 15 d. į bankrutuojančią būseną perėjo 22 įmonės – daugiau nei dešimtadaliu (12 proc.) mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.

„Vertinant visą turimą kontekstą – verslų skolas, jų sudėtį, vasaros mėnesių dinamiką, pajamas, bankrotų būsenas, miestus, sektorius ir PVM lengvatos panaikinimą – pagrindinė išvada būtų tokia: pajūrio verslai atsilaikė, sisteminės finansinės krizės požymių nėra. Tačiau negalima vienareikšmiškai sakyti, kad visas sektorius po vasaros finansiškai sustiprėjo. Turimi duomenys rodo, kad įmonės geriau vykdė socialinio draudimo įsipareigojimus, bet daliai jų buvo sunkiau atsiskaityti su kitais kreditoriais. Todėl bendrai beveik nepakitusi skolų suma nebūtinai reiškia, jog finansinė įtampa išnyko – pasikeitė jos forma“, – sako „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis.

Iš viso pajūrio regiono A. Potelis išskiria Palangos miestą. Nors bendra skolų suma čia šiek tiek sumažėjo – beveik 2 proc., skolingų įmonių dalis išaugo – nuo kiek daugiau nei 17 proc. pernai metų rugpjūčio 31 d. iki beveik 20 proc. 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Prekyboje skolingų įmonių padaugėjo nuo 61 iki 77, o jų dalis išaugo nuo 17,9 iki 20,6 proc. Viešojo maitinimo sektoriuje skolininkų padaugėjo nuo 27 iki 39, o jų dalis išaugo nuo 17,4 iki 24,4 proc. Viešbučių ir svečių namų grupėje skolininkų padaugėjo nuo 2 iki 5, tačiau šią grupę sudarė tik 17 įmonių. Pramogų sektoriuje kryptis buvo priešinga: skolingų įmonių sumažėjo nuo 16 iki 8, o jų dalis – nuo 17,8 iki 8,1 proc.

„Palangos įmonių kreditų biuro sistemos skolos išaugo 5,4 proc., kai visa „Sodros“ skola sumažėjo 60,6 proc. Didžiausi iššūkiai matomi viešojo maitinimo ir prekybos sektoriuose, kuriuose augo abiejų segmentų skolos. Pramogų sektoriaus bendra skola sumažėjo 42,4 proc., o kaimo turizmo – 99,2 proc. Vis dėlto, pastarąjį pokytį reikia vertinti atsargiai dėl nedidelio įmonių skaičiaus“, – teigia A. Potelis.

Kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai dėmesio sulaukia ne tik Palangoje, bet ir visame pajūrio regione veikiantis viešojo maitinimo sektorius. Šio sektoriaus skolos per praėjusią vasarą išaugo 28,9 proc., o augimą lėmė kreditų biuro sistemos skolos. Vis dėlto skolingų įmonių dalis beveik nepakito, o perėjimų į bankrutuojančią būseną nepadaugėjo.

„Tai leidžia manyti, kad problemos kol kas labiau koncentruojasi dalyje jau skolingų įmonių, o ne apima visą sektorių. Žinoma, PVM lengvatos panaikinimas nuo 2024 m. padidino maitinimo verslų mokestinę ir apyvartinių lėšų naštą. Verslai išvengė staigaus skolų šuolio iškart po pakeitimo, todėl galima sakyti, kad sektorius iš pradžių atsilaikė. Tačiau vėlesnis skolų augimas gali reikšti, jog daliai įmonių finansinis spaudimas išryškėjo palaipsniui. Vis dėlto negalima teigti, kad jį sukėlė vien sugrąžintas didesnis PVM tarifas: rezultatams galėjo turėti įtakos sąnaudos, paklausa, kainodara ir pavieniai stambūs skolininkai“, – komentuoja A. Potelis.

Tuo metu situacija prekybos ir pramogų sektoriuje – kur kas palankesnė. Prekybos sektoriaus skolos ir skolingų įmonių dalis mažėjo, o perėjimų į bankrutuojančią būseną nepadaugėjo. Pramogų sektoriaus skolos sumažėjo daugiau kaip 60 proc., nors skolingų įmonių dalis beveik nepasikeitė. Tai rodo sumažėjusius atskirų skolų dydžius, pastebi ekspertas.

„Šiame dinamiškame regione stabilumą išlaikė apgyvendinimo sektorius, nors jis ir nėra vienodas. Viešbučių ir svečių namų bendra skola beveik nekito, tačiau skolingų įmonių dalis padidėjo. Kaimo turizmo skolos smarkiai sumažėjo, o kempingų skolų nefiksuota. Tačiau šios grupės – nedidelės, todėl procentiniai pokyčiai gali priklausyti nuo kelių įmonių“, – sako „Creditinfo Lietuva“ atstovas.

Be turimų įsiskolinimų, kredito biuras įvertino ir pajūrio regiono verslų pajamas. Kaip rodo bendrovės analizuoti 2024 ir 2025 finansinių metų duomenys, Klaipėdoje mažesnių ir vidutinių pajamų ribos per metus šiek tiek smuko – mediana sumažėjo 4 proc., o didesnių pajamų segmento – augo. Neringoje atotrūkis buvo daug ryškesnis: žemesnių pajamų įmonių riba smarkiai sumažėjo, tačiau patekimo tarp daugiausia pajamų gaunančių 10 proc. įmonių kartelė pakilo 17 proc.

Palangoje pajamų pasiskirstymas pasislinko aukštyn: 2025 finansiniais metais, palyginti su 2024 m., mediana išaugo 16,3 proc., augimas matomas ir kitose pajamų pasiskirstymo dalyse. Tai yra stipriausias bendro pajamų padėties pagerėjimo signalas tarp trijų miestų.

„Didesnės ar stipresnės įmonės galėjo augti, kai dalies mažesnių bei vidutinių įmonių pajamų padėtis prastėjo. Pajamų duomenys yra metiniai, už ankstesnius laikotarpius, skolų duomenys – konkretaus mėnesio pabaigos, kai pelno ir sezono apyvartos duomenų nėra. Todėl matome verslų atsparumą ir finansinės įtampos kryptį, bet ne visą 2026 m. vasaros ekonominį rezultatą. Vis dėlto, net jei viešojoje erdvėje šios vasaros sezonas vertinamas kaip gausus turistų, tai savaime nereiškia, kad pajūrio verslai uždirbo daugiau pelno“, – situaciją apžvelgia „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas A. Potelis.

 

„Creditinfo Lietuva“ – pirmasis ir didžiausią duomenų bazę Lietuvoje turintis kredito biuras, padedantis tiek verslui, tiek gyventojams priimti išmanesnius finansinius sprendimus. Įmonė kaupia ir analizuoja kredito bei mokumo duomenis, kad paskolos, partnerystės ar kasdieniai sprendimai būtų paremti faktais, skaidriai ir remiantis duomenimis. Bendrovė yra tarptautinės „Creditinfo Group“ dalis, veikiančios daugiau nei 30 pasaulio šalių.