Pakartotinai naudojamas vanduo yra neišvengiama daugelio šalių ateitis

Dabartinių nuotekų sudėtyje randama vis daugiau naudojamos buitinės chemijos – įvairių skalbiklių, ploviklių ir purškalų, kuriuose yra daugybė mūsų organizmui ir aplinkai kenkiančių agresyvių medžiagų likučių. Tokioms medžiagoms patekus į gruntinius vandenis ir dirvožemį patiriamas dar didesnis neigiamas poveikis nei prieš 30 ar 50 metų. 

Svarbu tvarkyti nuotekas tinkamai

Gyvenvietės, ūkiai, kuriuose neįrengtos centralizuotos sistemos, tinkamai netvarkydami nuotekų neigiamai veikia negiliai slūgsantį gruntinį požeminį vandenį. Dėl to jis dažnai nėra saugus vartoti, nors būtent šį vandenį, patenkantį į šulinius ar gręžinius, naudoja apie 25–30 proc. Lietuvos gyventojų. „Toks vanduo dažnai gali būti užterštas ne tik patogeniniais mikroorganizmais, bet ir toksiškais cheminiais junginiais. Tyrimai rodo, kad daugelyje Lietuvos rajonų šulinių vanduo yra nesaugus“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva.

Mokslininkė paaiškina, kad užterštame vandenyje esantys patogeniniai mikroorganizmai gali sukelti žarnyno infekcines ligas. Didelę žalą žmogaus sveikatai daro ir nitratais, nitritais, trąšomis, pesticidais, sunkiaisiais metalais ir kitais cheminiais junginiais užterštas vanduo. Ten, kur geriamasis vanduo užteršiamas tualeto nuotekomis ar srutomis, gali plisti ne tik patogeninės bakterijos, tokios kaip salmonelės, patogeninės E. coli, kampilobakterijos ir kitos, bet ir pirmuonys, sukeliantys lambliazę ar kriptosporidiazę, taip pat enterovirusai, hepatito A virusas ir pan.

„Todėl tose vietovėse, kuriose neįrengtos centralizuotos sistemos, būtina ne tik tvarkyti nuotekas, bet ir nuolat atlikti vandens tyrimus. Gyventojai, kurie individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu, turėtų užtikrinti, kad jis atitiktų saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigia dr. A. Gricajeva.

Pakartotinai naudojamas vanduo – ateitis

Anot mokslininkės, gyvename laiku, kai geriamojo vandens ištekliai sparčiai senka. Dėl žmonių populiacijos augimo, taršos ir klimato kaitos vis daugiau miestų yra priversti ieškoti netradicinių vandens šaltinių. Yra šalių, kuriose geriamasis vanduo išgaunamas išvalius buitines nuotekas (angl. reused water), ir tai vienas iš galimų variantų arba netgi vienintelis būdas patenkinti vandens poreikį. 

Mokslininkė tvirtina, kad gamta nuostabiai geba susidoroti su nedideliais nuotekų vandens kiekiais ir tarša, tačiau gamta nebespėja su žmogumi: mes naudojame vandenį greičiau, negu šaltiniai gali natūraliai pasipildyti ir atsistatyti. Todėl būtina pasirūpinti vandens švara ir valant  nuotekas.

Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, kurios tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“. 

Reikiamas skaičius gyventojų jau prisijungė

Didesnėse kaip 2000 gyventojų aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, kita dalis nuotekų gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose, tačiau jie turi užtikrinti tokį patį aplinkos apsaugos lygį, kaip ir to miesto nuotekų valymo įrenginiai.

Palanga pagal prisijungusių prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojų skaičių – vienas pirmaujančių miestų Lietuvoje, čia jau prisijungė reikiamas gyventojų skaičius.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.