„Palanga iki šiol neturėjo sėkmės nei su merais, nei su visais politikais“

Jau tris mėnesius vaikų reabilitacijos sanatorijai „Palangos gintaras“ vadovaujantis Kęstutis Speičys aukštyn kojomis įstaigoje visko neapvertė, bet pakeitė jau nemažai dalykų. Rengiama nauja pacientų registracijos tvarka, kai kuriuos jaunus ligoniukus sanatorija atsiveža pati, o savaitgaliais joje siūloma visoms šeimoms sustiprinti sveikatą – tai tik keli naujojo direktoriaus įgyvendinti siekiai.

Ankstesnė tvarka buvo keistoka

„Ankstesnis vadovas sanatorijai vadovavo beveik kelis dešimtmečius. Aš vadybininku dirbu taip pat labai ilgai. Natūralu, kad turiu savo požiūrį ir stilių“, – sakė K. Speičys „Palangos tiltui“.

Jis neslepia, kad pradėjęs vadovauti įstaigai iškart pastebėjo, jog sanatorijoje yra bėdų su mokamomis paslaugomis.

„Sanatorijoje buvo nustatytos mokamų paslaugų kainos, bet nebuvo patvirtintos jų teikimo tvarkos. Man keistoka, kad įstaigoje mokamų paslaugų visą teikimą prižiūrėjo ankstesnis įmonės vadovas“, – sakė K. Speičys.

Anksčiau, jau žiemą tėvai galėjo paskambinti į įstaigą ir užsisakyti, kada vaikas atvyks.

„Pavyzdžiui, rugpjūtį, nes, girdi, tokiu metu jų vaikas susirgs. Jokios logikos. Tokios registracijos nebebus. Iki naujųjų metų esame numatę parengti naują registracijos tvarką ir ją paviešinti, – sakė K. Speičys. – Galiu pasakyti: buvo spragos korupcijai. Sanatorijoje nebuvo nustatyta skaidri ir visiems lygi apgyvendinimo tvarka. Mokamų paslaugų kainų nustatymo procedūra buvo apgaubta migla, ypač – kambarius keičiant į patogesnius“.

Iš anksto registruotis bus galima tik vaikams, norintiems gauti pakartotinės reabilitacijos paslaugas, turintiems neurologinę ar traumatologinę bei ausų, nosies, gerklės ligų negalią.

Kai kuriuos vaikus atsiveš patys

Anot direktoriaus, sanatorija gerai gyvena tik vasarą, kuomet joje sveikatą taiso netoli trijų šimtų vaikų. Kaip ir kitur Palangoje, sunkiau verstis žiemą, kai vaikų ir paauglių „Palangos gintare“ gerokai sumažėja.

„Tėvai nelabai nori vaikus į sanatoriją siųsti mokslo metais. Be to, nors gydymas pas mus nieko nekainuoja, tėvai skundžiasi, kad neturį už ką vaikų atvežti. Dėl to mes pradėjome teikti naują paslaugą – patys paimsime vaikus iš savivaldybių pirminių sveikatos priežiūros centrų. Žinoma, papildomo biudžeto mes tam negavome – vaikus atsivešime už savo uždirbtas lėšas. Bet esu įsitikinęs, kad kartais geriau tam tikrą paslaugą tam tikru laiku teikti negaunant pelno, nei nedirbti visai, – dėstė požiūrį K. Speičys, kuris pagal specialybę yra gydytojas ginekologas. –Žinoma, tokią paslaugą teiksime tik žiemą ir ji nebus taikoma tais atvejais, kai vaikai važiuos pas mus su slaugytoju“.

Anot naujojo vadovo, sanatorijoje daugiausiai vaikų reabilituojami po kvėpavimo ligų, bet, anot jo, pastaraisiais metais gerokai daugiau čia atvyksta vaikų, kurie turi tam tikrų psichologinių ar psichikos sutrikimų.

„Dėl tokios tendencijos teks keisti ir kai kuriuos gydymo ir reabilitacijos metodus – į juos labiau įtraukti psichiatrus“, – sakė K. Speičys.

Jis sako, kad įstaigoje įgyvendintos permainos dabar užtikrina dar kokybiškesnes teikiamas paslaugas.

„Buvo kalbama, kad, girdi, pas mus atvykę vaikai dažnai suserga. Seniau sanatorijoje tikrai buvo šalčiau – langai buvo nesandarūs, būdavo skersvėjų. Prieš keletą metus atlikus renovaciją, iš lauko buvo apšiltintos sienos ir pakeisti langai, todėl skersvėjų grėsmės nebeliko“, – sakė direktorius.

Anot jo, buvo įrengta ir uždara galerija, kuri sujungė ketvirtąjį korpusą su didžiaisiais korpusais. Ateityje planuojama galerijoje, sujungiančioje atskirus pastatus, įrengti infraraudonųjų spindulių lempas, kad kelionė iš vieno korpuso į kitą taptų šiltesnė.

Pasak direktoriaus, sanatorijoje ne sezono metu dirba apie 200 darbuotojų, vasarą – gerokai daugiau, nes sanatorija įdarbina daugiau kineziterapeutų, masažistų bei kitų pareigybių darbuotojų.

Nuo ginekologo iki administratoriaus

Baigęs medicinos studijas K. Speičys pirmiausia dirbo ginekologu, paskui – Kupiškio ligoninės direktoriaus pavaduotoju, grįžęs gyventi į Vilnių įsidarbino Valstybinėje ligonių kasoje, kurioje išdirbo daugiau kaip dešimt metų.

„Teko prisidėti kuriant praktinius sveikatos draudimo žingsnius, – teigė pašnekovas. – Su kai kuriais buvusiais bendradarbiais ligonių kasoje, šiemet juokaudami prisiminėme, kad vienas mano ruoštas įsakymas, per 15 metų beveik nepasikeitė“.

Pašnekovas, kuris dabar gyvena Klaipėdoje, neslepia, kad visąlaik svajojęs dirbti pajūryje.

„Juokaudamas sakau, kad ar gali būti tinkamesnė vieta išeiti į pensiją kaip pajūris? – sako netrukus šešiasdešimtmetį švęsiantis vyras. – Kadangi mano, kaip sanatorijos vadovo, kadencija yra penkeri metai, tai ji pasibaigs man jau pusmetį esant pensijoje“.

Direktorius teigia turįs didelių planų ir sumanymų, bet bėda ta pati – ribotos „Palangos gintaro“ finansinės galimybės: „Patys užsidirbame tam, kad pragyventume, o papildomų investicijų galimybės yra labai ribotos“.

„Projektuojame naująjį gydymo kompleksą, kuriame numatytas ir baseinas, ir vandens kineziterapija, kitaip tariant, mankšta vandenyje. Taip pat ketiname pastatyti ir vaikų žaidimo aikštelę, įrengti treniruoklių aikštyną. Norėčiau kiekvienais metais, padedant olimpiniam čempionui Modestui Paulauskui, kurio pagalba buvo įrengta „Palangos gintaro“ krepšinio aikštelė, rengti Palangos vaikų ir paauglių krepšinio turnyrus, – vardijo direktorius. – Šiais metais sanatorija planuoja gauti šiek tiek daugiau nei dešimti milijonų litų pajamų. Nežinau kodėl, bet per šių metų pirmą ketvirtį „Palangos gintaras“ uždirbo beveik 400 tūkstančių litų mažiau pajamų nei tuo pačiu metu pernai. Galbūt tai nulėmė ir tam tikra nežinia teritorinėse ligonių kasose pasirašant sutartis metų pradžioje“.

Paslaugos šeimai

„Palangos gintaro“ sanatorija pristato ir dar vieną naujovę – sveikatinimo savaitgalius šeimoms.

Tokios paslaugos suaugusiesiems be vaikų įvairiose sanatorijose jau tapo įprastas reiškinys, tačiau vieni suaugusieji „Palangos gintare“ naudotis šia paslauga negalės. Paslaugų kompleksas parduodamas, jeigu kartu su suaugusiaisiais atvyks bent vienas vaikas.

„Ši paslauga bus skirta vaikams, kurie neturi rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau nori sustiprinti sveikatą, pailsėti ir gauti papildomų sveikatinimo paslaugų“, – teigė direktorius.

Anot jo, šeimos nariai gali pasirinkti skirtingus paslaugų paketus.

Pirmoji programa – vaikams ir suaugusiesiems, kurie turi kvėpavimo sistemos sutrikimų, antroji – tiems, kuriuos vargina atramos-judamojo aparato ar centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklos bėdos, o trečioji – vaikams su psichologinėmis, bendravimo problemomis.

Nauja paslauga leis tris dienas – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – praleisti sanatorijoje ir mėgautis įvairiomis sveikatą grąžinančiomis procedūromis.

„Šeimos sanatorijoje bus maitinamos tris kartus per dieną, gyvens patogiuose kambariuose. Visą savaitgalį joms bus teikiamos paslaugos – atliekami masažai, suteikiama galimybė apsilankyti druskų kambaryje, proga naudotis kontrastinėmis vonelėmis ar pasimėgauti deguonies kokteilių procedūromis“, – pasakojo K. Speičys.

 Tramvajus pagelbėtų?

Paklaustas, ko pasigendąs Palangoje, jis diplomatiškai sako, kad atsakysiąs daugybės pacientų vardu.

„Trūksta rekreacinės infrastruktūros, – pastebėjo sveikatos sistemos veteranas. – Kaip gali apie ją kalbėti, jei visame kurorte yra vos trys ar keturi baseinai, iš kurių bene trys yra uždari ar pusiau uždari visuomenės poreikiams. O vieninteliame, į kurį galima patekti – kalbu apie „Vanagupę“, kainos yra astronominės“.

„Jeigu būčiau politikas, labai rimtai siūlyčiau trims kaimyninėms savivaldybėms apjungti resursus ir nutiesti pajūryje šiuolaikišką tramvajaus liniją. Juolab, kad jame žemė – daugiausiai valstybės, – dalijosi mintimis K. Speičys. – Jums mintis kelia šypseną? Bet, pažiūrėkite, būtų paprasta patekti į visą paplūdimio teritoriją. Sakote, nėra pinigų? Puiku, leiskite idėja įgyvendinti verslininkams“.

Anot jo, kol kas Palangai ir ypač Šventajai trūksta patrauklumo.

„Daug tikimasi iš Šventosios jūrų uosto. Na, sakykime, jį įrengs už ketverių ar penkerių metų. Bet ką gi bus galima veikti Šventojoje? Ar Palangoje ne sezono metu?“

Pasak pašnekovo, jeigu būtų tramvajus, gerokai efektyvesnis susisiekimas tarp Klaipėdos ir Šventosios visą Lietuvos paplūdimio ruožą nuo Klaipėdos iki Šventosios padarytų labai lengvai pasiekiamu, dėl to patraukliu ir gausiai lankomu.

 Trūko mero – miesto šeimininko?

„Manau, kad Palanga iki šiol neturėjo sėkmės nei su merais, nei su visais politikais. Aiškiai matosi, kuriems miestams nesisekė su jais. Pavyzdžiui, Kaunui. Dėl to jį ir aplenkė daugeliu atžvilgių Klaipėda, kuriai vadovavo iniciatyvūs, sumanūs merai. Tas pats pasakytina ir apie Palangą ir Druskininkus“, – pastebėjo „Palangos gintaro“ vadovas.

„Nuvažiuokite į Druskininkus ir paklauskite vietinių gyventojų, ar jie remia savo merą. Galiu lažintis, kad iš dešimties devyni ar aštuoni atsakys, kad taip. O Palangoje? Tik viena maža detalė: kodėl tiek nedaug merų Palangoje yra miestui vadovavę visai kadencijai? Labai daug negali tikėtis, kai yra didelė miesto vadovų kaita, – sakė K. Speičys. – Bet matau, kad jau ir Palangoje paskutiniu metu viskas sparčiai keičiasi į gerą. Bet kibti rimtai į darbus reikėjo prieš dešimt metų. Tuomet ir apie netolygų vystymąsi tarp Palangos ir Druskininkų nereikėtų kalbėti“.