Palanga miestų savivaldybių indekse liko paskutinė, nes nepateikė visų duomenų

 

„Taip atsitiko dėl to, kad Palanga iš jai pateiktų 9 klausimynų anketų atsakė tik į 4, į kitas penkias atsakymų nesulaukėme. Be to, iš pateiktų keturių, viena buvo nepilnai užpildyta. Nesulaukę anketų, sumuodami rodiklius, Palangai į atitinkamus skirsnius rašėme nulius. Tai ir „nutempė“ Palangą į patį galą“, - „Palangos tiltui“ komentavo Laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.

Anot jo, pagal atsakytas sritis Palanga buvo miestų grupės viduryje.

„Palangos savivaldybės administracijos ne kartą buvo prašyta atsiųsti ir kitas anketas klausimynus, bet tai nebuvo padaryta“, - sakė V. Žukauskas.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad rugsėjo viduryje savivaldybės direktorė gavo „eilinį laišką“, kurį perdavė Ekonominės plėtros skyriui. Skyrius turi labai daug darbo, todėl buvo atsakyta tik į keturias anketas. Man indeksavimas kelia abejonių, nes Palangos savivaldybė jau ne vienerius metus pirmauja pagal biudžeto surinkimą, o LLRI pagal tą kriterijų mums skyrė trečią vietą“, - sakė miesto vadovas.

Pirmąją vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 balo iš 100, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antroje vietoje – Panevėžio, trečioje – Alytaus miesto savivaldos. Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno rajono savivaldybė, surinkusi 60,7 balo. Po jos seka Birštono, Šilalės raj., Marijampolės, Druskininkų savivaldybės.

Anot V. Žukausko, savivaldybių indeksas sudarytas iš trijų rodiklių grupių. „Savivaldybė gyventojui“ rodiklių grupėje vertinamos gyventojams aktualios sritys: komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba.

Antroje grupėje „Savivaldybė investuotojui“ buvo vertinama savivaldybės investicijų ir plėtros padėtis, savivaldybės nustatomi mokesčiai.

Indekse atskirai vertintos komunalinio ūkio, transporto, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos ir personalo valdymo sritis.