Palanga – nebaigtų statybų miestas?

Suprantama, neįmanoma pamatyti, kad pastatas per aukštas, jei jis dar tik pradėtas statyti. Tačiau ar verta galvoti apie jo nugriovimą, jei vėliau, beveik baigiant jį statyti, paaiškėja, jog statinys tik dviem metrais aukštesnis nei turėtų būti? Aišku, kad nustatytų statybos reikalavimų reikia laikytis. Todėl kaltieji dėl jų nepaisymo turėtų būti vienaip ar kitaip nubausti.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai teigia, kad Palangoje statomas Darbo biržos pastatas ne tik dviem metrais paaukštintas, bet yra ir kitokių pažeidimų. Tikrintos projektavimo sąlygos bei jų sąvadas, statinio projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo dokumentai, statomo statinio atitikimas projektui. Paaiškėjo, kad statinio techninis projektas parengtas be sklypo detaliojo plano, „rengiant techninį projektą nebuvo nurodyti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo reikalavimai, o bendrosios ekspertizės akte neaptarti visi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai“.

Vadinasi, paprasčiau tariant, svarbiausia priežastis, dėl kurios grasinama nugriauti beveik pastatytą pastatą, yra netinkamai sutvarkyti popieriai. Jais pasirūpinti privalėjo statytojai bei valdininkai, išdavę leidimus statyboms. O kontroliuoti ar kas nors kitas, ar ne tie patys specialistai, kurie dabar garsiausiai šaukia apie padarytus pažeidimus ir reikalauja griežčiausių sprendimų?

Įsivaizduokim, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą, išduotus Palangos darbo biržai. Tokiu atveju statyba tikrai būtų sustabdyta ir statybininkai nebeturėtų darbo. Be to, Palangos darbo biržos administracinis pastatas statomas už Europos Sąjungos lėšas, todėl vargu ar bent jau sustabdžius statybas, nebekalbant apie nugriovimą, niekas nepareikalaus grąžinti gautus pinigėlius. Vadinasi, kažkas turės papurtyti piniginę. Ir ne tik dėl europinių lėšų. Pastatų griovimas taip pat kainuoja...

Kitaip atrodytų privačioms statyboms taikomos sankcijos. Minėti piniginių tuštinimai būtų privatininkų problema. Tačiau dabar, kai gresia valstybinio statinio nugriovimas, mokėti tektų visiems gyventojams – mokesčių mokėtojams. Net jei ir Darbo birža purtytų savo biudžetą – jis taip pat suformuojamas iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenių.

Vargu ar kas galėtų paneigti nuomonę, kad košė dėl Palangos darbo biržos administracinio pastato statybos užvirė vieno verslininko iniciatyva, kai dėl panašių priežasčių buvo sustabdyta pastato kurorto centre statyba. Kai kurių tarnybų specialistai, pradėjus nemaloniai kaisti padams susizgribo ir suskubo pavartyti dokumentus, kuriais turėjo kruopščiau pasidomėti jau seniai. Dabar „įjungta“ gynybos programa, o juk ne be reikalo sakoma, kad geriausia gynyba yra puolimas...