Palanga sučiupo išslystančius kaip detektyve 700 tūkstančius litų kurhauzo restauracijai

Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo  praėjusį penktadienį „tradiciškai“ lankydamasis Vyriausybės kanceliarijoje.

Specialus posėdis, siekiant įšokti į nuvažiuojantį traukinį

Visos Palangos pastangos gauti Vyriausybės žadėtus 700 tūkstančių litų kurhauzo restauracijai galėjo nueiti šuniui ant uodegos, jei ne laimingas atsitiktinumas ir mero nuolatinis rūpestis didžiausia miesto žaizda.

Praėjusį penktadienį trumpai susitikęs su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu, Š. Vaitkus jam priminė Vyriausybės praėjusių metų vasarą duotus pažadus dėl lėšų skyrimo kurhauzo atstatymo darbams.

„Kancleris man pasakė, kad pirmadienį šių pinigų skyrimo klausimas bus svarstomas Vyriausybėje kartu su kitomis programomis, pretenduojančiomis į Privatizavimo fondo lėšų paskirstymą“, – sakė Š. Vaitkus.

Po to prasidėjo įdomiausi dalykai, verti vos ne detektyvo.

Netrukus Palangos miesto vadovui paskambinęs D. Matulionis paragino Š. Vaitkų kuo skubiausiai paruošti papildomus dokumentus, įrodančius kurhauzo restauracijos būtinybę, ir būtinai atvykti antradienį į kanclerio specialiai organizuojamą Ministro pirmininko tarnybos posėdį.

Jame sukviestiems atsakingų žinybų vadovams ar atstovams pats Palangos meras, D. Matulionio sumanymu, turėjo dar kartą pats pagrįsti būtinybę skirti 700 tūkstančius litų kurhauzui.

Finansavimo kurhauzui neįtraukė

Vyriausybė per Kultūros programą jau buvo šiems metams skyrusi 300 tūkstančių litų tam tikslui.

Kitą pažadėto milijono dalį kurhauzui Vyriausybė buvo numačiusi skirti tvirtinant šių metų biudžetą, tačiau, veržiantis „diržus“, lėšos nebuvo skirtos, bet Vyriausybė pažadėjo, kad 700 tūkstančiai litų bus skirti pavasarį iš Privatizavimo fondo lėšų pavasarį.

„Man buvo paaiškinta, kad pirmadienį įvykusiame Vyriausybės posėdyje, kuriame paprastai dalyvauja ministerijų vadovai, Kultūros ministerija suabejojo dėl papildomų lėšų skyrimo kurhauzui būtinybės, dėl to finansavimo eilutės ir neatsirado Finansų ministerijos parengtame projekte“, – prisiminė Š. Vaitkus.

Jis sakė negalįs teikti, kad  Vyriausybės posėdyje pirmadienį dalyvavo ir abejonių dėl kurhauzo papildomo finansavimo iškėlė būtent ministras liberalcentristas Arūnas Gelūnas.

Bet paprastai Vyriausybės posėdžiuose dalyvauja ministrai, o jiems negalint dalyvauti, – viceministrai.

Redakcijos gauti dokumentai – Finansų ministerijos paruoštas PF lėšų dalies paskirstymo projektas – rodo, kad į finansavimo projektą  buvo įtrauktos tik programos, kurių vadovu yra numatytos Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Prašė paaiškinti žinomus dalykus

Palangos kurhauzas finansavimo projekte atsirado po posėdžio Vyriausybės tarnyboje antradienį. Š. Vaitkus į Vilnių lėkė su Tarybos nariu Mindaugu Skritulsku nešini krepšiu, pilnu dokumentų apie kurhauzą.

„Pirmadienį savivaldybėje  teko gerokai visiems paplušėti, kad būtų skubiai surinkti papildomi dokumentai, įrodantys kurhauzo atstatymo svarbą“, – prisiminė meras.

Pasitarime antradienį, Š. Vaitkaus prašymu, dalyvavo ir Seimo narys Pranas Žeimys, kuris puikiai išmano valdžios koridorius.

Pasitarime taip pat buvo valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta, kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Ministro pirmininko patarėjas Jonas Survila.

„Atsivežiau į Vilnių šūsnį bylų, vertinimų ir sąmatų. Šnekėjau posėdyje neilgai, bet į trumpą kalbą sudėjau visą įmanomą argumentaciją, kad būtų įveiktos Kultūros ministerijos atstovo abejonės ir skirtos lėšos kurhauzui“, – Š. Vaitkus sakė „Palangos tiltui“.

Merui teko aiškinti Kultūros ministerijos viceministrui, kad kurhauzo atstatymo svarba – ne vien tik reprezentacinė.

„Ne tik tokia, bet ir kultūrinė, ir istorinė“, – pabrėžė kurorto vadovas.

Kiti pasitarimo dalyviai teiravosi mero, kokie darbai bus padaryti už kurhauzo atstatymui pirmajame etape numatytą sąmatą – 1 mln. 913 tūkst. litų.

„Aiškinau, kad labai daug: bus sutvarkyta visa mūrinio fasado dalis, sutvarkytas stogas, langai, durys, o vidus išlipdytas meno dirbiniais“, – sakė Š. Vaitkus.

Meras sako, kad jam sukėlė nuostabą kai kurių posėdžio dalyvių klausimai.

„Tarsi kai kurie jų vos ne pirmą kartą būtų išgirdę apie kurhauzo reikalus“, – nusistebėjo meras.

Jis sako esąs labai dėkingas premjerui A. Kubiliui ir Vyriausybės kancleriui D. Matulioniui už „asmeninę ir politinę“ paramą kurhauzo projektui.

Dievas mėgsta pastangas?

Prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį Š. Vaitkus trumpai apsilankė Seime, kur, konservatorių frakcijos seniūno J. Razmos iniciatyva, jis trumpai šnektelėjo su finansų ministre I. Šimonyte.

Visos pastangos buvo vainikuotos sėkme: Vyriausybės nariai vienbalsiai balsavo už 700 tūkstančių litų skyrimą kurhauzo restauracijai iš Privatizacijos fondo ir pavedė Finansų ministerijai padaryti atitinkamus pataisymus eilutėse.

„Tai išties labai didelis, džiugus ir, turiu prisipažinti, labai nelengvas pasiekimas“, – teigė Š. Vaitkus.

Jis nepanoro komentuoti, ar kurhauzui žadėtas 700 tūkstančių litų finansavimas galėjo nueiti šuniui ant uodegos dėl politikos užkulisių įtakos.

„Kad praėjusį savaitgalį paskambinau Vyriausybės kancleriui ir pasiteiravau apie kurhauzo reikalus, kad tik paskutinę minutę pavyko įtraukti ir kurhauzą į sąrašą, man yra vos ne kaip Dievo ženklas, kad už pastangas yra atsilyginama“, – šyptelėjo meras.

Bus perkami restauracijos darbai

Gavus 1 milijono litų valstybės finansavimą šiems metams, didžioji kurhauzo restauracijos pirmojo etapo darbų, tikima, bus atlikti iki šių metų pabaigos.

Be to, darbams finansuoti savivaldybė ima 400 tūkstančių litų paskolą iš banko.

Nors sąmata yra numatyta didesnė, perkant darbus ji paprastai sumažėja.

„Manau, kad turint 1 milijoną 400 tūkstančių litų, visiškai užtenka atlikti didžiąją dalį kurhauzo renovacijos pirmojo etapo darbų“, – įsitikinęs meras.

Kultūros paveldo departamentas jau yra patvirtinęs kurhauzo restauracijos projektą, o dabar rengia sąlygas pirkti kurhauzo restauracijos darbams skelbiant jiems viešą konkursą.

„Manau, jeigu viskas vyks sklandžiai, birželio mėnesį bus pradėta kurhauzo restauracija“, – sakė Š. Vaitkus.

Jis ragina kitą kurhauzo bendrasavininką G. Jacką „nekaišioti pagalių į ratus, vykdant kurhauzo atstatymo projektą“.

„Jeigu jis labai siekia kurhauzo atstatymo, galėtų tai įrodyti išsiimdamas iš Kultūros paveldo departamento sąlygas parengti kurhauzo savo dalies restauracijos techniniam projektui. Kliūčių tam nėra“, – pabrėžė Š. Vaitkus.