Palanga turės ketvirtąjį Garbės pilietį

Paskutiniojo Palangos miesto tarybos posėdžio metu politikai vienbalsiai priėmė sprendimą dėl Palangos miesto Garbės piliečio vardo suteikimo Švedijos piliečiui Larsui Tomui Larsonui. Po ilgos pertraukos vyksianti Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija bus ypatinga: regalijos L. T. Larsonui bus įteiktos gruodžio 14 d. restauruotojo Palangos kurhauzo atidarymo šventės metu.
Sprendimo projektą kolegoms pristatęs Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis sakė, jog projektas parengtas atsižvelgus į gautą dešimties Palangos gyventojų iniciatyvinės grupės: R. Trautmano, R. Liaudansko, G. Kavarzienės, L. Žulkaus, A. Žulkaus, A. Buteikienės, I. Šatkauskienės, G. Sičiūno, B. Martinkaus, I. Rimkienės, – bei 84 Palangos miesto gyventojų kreipimąsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą ir merą, kuriame išdėstyti argumentai ir motyvai dėl Garbės piliečio vardo suteikimo.
Kaip rašoma sprendimo projekto teikime, „siekiama įvertinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į  Larso Tomo Larsono (Lars Thomas Larsson)  daugelį metų vykdomą raiškingą ir išskirtinę veiklą Palangos kultūriniu, edukaciniu ir socialiniu aspektu Palangoje bei Palangos miesto bendruomenės vardu išreikšti padėką nominanto 70 metų jubiliejaus proga“.
„Siūlomą sprendimo projektą tiesiog būtina patvirtinti. Daugybė palangiškių – nuo mažo iki didelio – pažįsta gerbiamą Tomą, jis visus mus sužavėjo savo gerias darbais ir siekiais“, – pasidžiaugė dėl siūlomos Garbės piliečio kandidatūros Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems, pasiūliusiems šią kandidatūrą, kuri yra simboliška – šis žmogus, tikras Palangos draugas, kartu su mumis nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, – sakė Remigijus Kirstukas. – Man Tomas Larsonas ir jo ryšiai su Palanga asocijuojasi su Islandija ir jos ryšiu su Lietuva, kai ši valstybė pirma pripažino atkurtą nepriklausomą mūsų valstybę. Neveltui Simrishamne, su kuriuo partnerystės sutartį Palanga pasirašė 1991-ųjų gegužės 10-ąją, jį vadina „Tomas Palanga“.
Tačiau Tarybos narys sakė pasigendantis nominuotų Garbės piliečio vardui iškilių palangiškių: juk yra tokių žmonių švietimo srityje – ir mokytojų, ir profesūros atstovų, ir kultūros žmonių.
„Gal galėtume tokia iškilminga proga suteikti Palangos miesto Garbės piliečio vardą ir vienam ar keliems palangiškiams – juk turime  tikrai jo vertų ne tik mirusiųjų, bet ir dar gyvų šviesuolių“, – pasiūlė R. Kirstukas, pridūręs, jog galbūt vertėtų pasekti kitų didžiųjų miestų pavyzdžiu, renkančių, tarkim, „Metų klaipėdietį“, „Metų vilnietį“,  ir kasmet pagerbti tais metais labiausiai Palangai nusipelniusius žmones. Pasak politiko, metas pagaliau atsigręžti į savo miesto istoriją, į nueitą kelią ir žmones, kurie labiausiai prisidėjo kuriant šią istoriją.
„Prisipažįstu, buvo tam tikro galvos skausmo, pasirenkant, ką nominuoti Garbės piliečio vardui, nes vienu ypu atiduoti pagarbos duoklę visiems to nusipelniusiems tiesiog neįmanoma, – paatviravo N. Stasiulis. – Buvo siūlomos mokytojo Jono Brinzos, akademiko Vlado Žulkaus, tautodailininko Alberto Žulkaus, dainininko Stasio Povilaičio ir dar daug kitų kandidatūrų. Prie jų bus dar grįžta. Gal kitąmet, gal ir iki šių metų gruodžio 14-osios, nes juk bus dar vienas Tarybos posėdis, kuriame būtų galima tai padaryti“.