Palangiškiai ir Kazimierus pagerbė, ir žiemą išvijo

Antradienio popietę Palangą kuriam laikui buvo užvaldę persirengėliai, rimtai pasirengę iš pajūrio išvyti lauk užsilikusios ir taip neilgai šiemet pas mus užtrukusios žiemos likučius.

Centrinėmis miesto gatvėmis ir arkliais traukiamu vežimu, ir dviračiais važiuoti, ir pėstute vaikštinėjo įvairiausio amžiaus, ir pačiomis išmoningiausiomis kaukėmis pasidabinę persirengėliai. Buvo čia ir čigonų su čigonėmis bei čigoniukais, ir „daktarų“, ir įvairiausių gyvių, ir riterių. Netgi fotografų. Ir – vienas keistai uniformuotas pareigūnas, kurio centrinėn aikštėn sugužėję palangiškiai teiravosi: „Bene iš Krymo būsi?“

Apžaista netgi artėjančių prezidento rinkimų tema: dviračiu atvažiavęs spalvingas kandidatas, ant bagažinės pastatęs „čemodaną“ su užrašais: „Už prezidentą! Rinkimai ne už kalnų! Civiliokai, būkite aktyvūs!!!“ aiškino, kaip teisingai iš viso kandidatų būrio išsirinkti verčiausiąjį būti šalies vadovu.

Kol aikštėn susirinkę kaukėti personažai bei jų kuriamos nuotaikos paveikti palangiškiai laukė atvežant Morę, šventei dirigavusi žemaitė gražia žemaičių kalba kvietė arčiau improvizuotos scenos ateiti Kazimierus bei Kazimieras – mat šiemet šv. Kazimiero diena beveik sutapo su Užgavėnėmis.

„Nier Palonguo Kazimierų, tikta Juone i Petre“, – replikavo šventės dalyviai, iš pradžių bandę apsimesti Kaziukais ar Kazytėmis. Bet juos kaip mat išaiškino žvitriaakė šventės vedančioji: „Kuoke tu Kazė, tu Alduona esi“.

Vis dėlto vienas tikras Kazimieras – tikriau, Kaziukas – atsirado. Guvus berniukas susibūrusiems į aikštę žemaitiškai papasakojo istoriją, prasidėjusią nuo nulaužto baltkriaunio peilio, kuris nulūžo belupant staininį arklį, kuris patroško veždamas daktarą poniai, kuri taip smarkiai nusigando pamačiusi degantį dvarą, kad į kapus atgulė...

Šventės dalyviams beaptarinėjant graudžiąją Kaziuko papasakotą istoriją, į aikštę vežime įriedėjo žavi tautodailininkų Žulkų dirbtuvėse gimusi Morė, kurią žemaičiai palangiškiai – vieninteliai tarp kitų tautiečių – Moryne vadina. Kol ji buvo keliama ant laužo, tradicines savo varžytuves surengė Lašininis ir Kanapinis. Deja deja, tiek šių personažų komandų rungtyje traukiant virvę, tiek jų pačių tarpusavio ristynėse nugalėjo Kanapinis: tad dabar per visą Gavėnią teks tenkintis ne lašiniais, o kanapėmis...

Išaiškėjus, kas mūsų laukia šešias savaites, nuspręsta atsigriebti bent paskutiniųjų užuominų į žiemą išvarymu. „Žeima žeima, lauk iš keima!” – skandavo šventės dalyviai, liepsnoms laižant Morynės apdarus.

Morynė supleškėjo greit, o išvariusiųjų žiemą šokiai aplink laužą grojant visam spalvingam persirengėlių orkestrui turko gerokai ilgiau.