Palangiškiai rūpinasi kompensacijomis

Prasidėjus šildymo sezonui mažas pajamas gaunantys palangiškiai suskato rūpintis kompensacijomis už šildymą, šaltą ir karštą vandenį bei kietąjį kurą. Valstybės skiriama parama – vienintelis pensininkų ir šiuo metu bedarbių išsigelbėjimas.

Antplūdžio nėra

Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Genutės Kavarzienės teigimu, tarnybos specialistės per dieną vidutiniškai aptarnauja iki 30 besikreipiančių miestelėnų. „Palangoje dar  nėra to, kad būtų šturmuojamas skyrius, kaip Panevėžyje. Dar tik savaitė, kai prasidėjo šildymas. Tad realiai didesnio palangiškių antplūdžio tikimasi sulaukti spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje“, - apie esamą padėtį kalbėjo vedėja.

Pasak G.Kavarzienės, pernai už lapkritį kompensacijas gavo 664 šeimos. Šioms kompensacijoms iš biudžeto šilumos ir vandens tiekėjams buvo pervesta 71,6 tūkst. litų. Už gruodį gavusiųjų skaičius padidėjo ir siekė 781. Iš biudžeto buvo kompensuota 107, 2 tūkst. litų.

Turi teisę gaunantys mažas pajamas

Vedėjos teigimu, teisę į kompensacijas turi visi, gaunantys mažas pajamas. Į jas pretenduoti gali ne tik pensininkai, bet ir jaunos šeimos. Svarbu, kad deklaruojama gyvenamoji vieta būtų Palangoje.  Kompensacijos skiriamos atsižvelgiant į įstatymu nustatytus kriterijus. Vieni iš svarbiausių -  pajamos, gyvenamųjų patalpų plotas bei turimas turtas. Pasak pašnekovės, kiekvienas atvejis individualus. Tie, kurie kasmet pretenduoja į šią paramą, žino, kokius dokumentus pristatyti. Tačiau tie, kurie pirmą kartą kreipiasi, kai kuriais atvejais nenurodo turimo turto, sakykime, jog turi žemės ar kito registruoto turto. Tuomet tenka tikrinti Registrų centre.

Tvarka nepasikeitė

Kompensacijų skaičiavimo tvarka, anot G.Kavarzienės, nepasikeitė. Jei, tarkime, gyvena viena pensininkė, kurios pajamos – 800 litų, o valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 350 litų, tai iš pensijos dydžio atimamos remiamos pajamos (800 – 350 = 450). Nuo šios sumos  ji gali mokėti 20 proc., t.y. 90 litų. Jei už normatyvinį nustatytą vienam asmeniui 38 kv. m buto plotą reikia mokėti 100 litų, tai 10 litų jai bus kompensuojama. Tačiau už turimą viršplotį teks susimokėti pačiai.

Skaičiuojant kompensacijas už šaltą ir karštą vandenį, taikoma kita metodika. Už šaltą vandenį (2 kub. m vienam asmeniui) reikia mokėti 2 proc. šeimos pajamų, o už suvartotą karštą vandenį (1,5 kub. m vienam žmogui) – 5 proc.

Sunku ir jauniems

Vedėja G.Kavarzienė atkreipė dėmesį į tai, kad įsisukus bedarbystei į kompensacijas gali pretenduoti tie bedarbiai, kurie gavo bedarbio pašalpą.

Šiuo metu sudėtingiausia ne tik pensininkams ar netekusiems darbo, bet ir dirbantiems. „Sunku jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, nes neretas atvejis, kad šeimos maitintojui, dirbančiam ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, sumažėja atlyginimas. Tad nieko kito nelieka, kaip kreiptis paramos“, - sakė G.Kavarzienė.

Kompensacija – kaip išmalda

Užkalbinus lūkuriuojančius Socialinės rūpybos skyriuje palangiškius, pastarieji aiškino, kad, be abejo, laukia eilėje dėl kompensacijų. Vienas iš jų prisipažino, kad yra bedarbis. „Pusę metų gavau nedarbo pašalpą. Deja, niekas taip ir nepasiūlė darbo, nes mano profesija šiuo metu nepaklausi – esu statybininkas. Žmona dar dirba privačioje įmonėje, bet ir ten jos alga jau sumažėjo perpus. Tad ir tenka ieškoti kompensacijos“, - guodėsi palangiškis. Kitas garbaus amžiaus pensininkas sakė, kad jei ne kompensacija, tai tų 800 litų užtektų vien tik kruopoms. „Nors visą gyvenimą dirbau, tikėjausi oriai gyventi senatvėje, bet, matyt, nelemta. Būtų padori pensija, tai nereiktų prašyti išmaldos“, - liūdnai porino miestelėnas.