Palangos kovų klubo „Number One Fight Club“ įkūrėjai Ąžuolas Zubė ir Deividas Jemeljanovas: „Mūsų tikslas užauginti gerus žmones“

Žurnalistė Agnetė Benetytė

Palangos jaunimo apdovanojimuose „KOPA“ į nominaciją „Metų verslininkas“ pretendavę „Number One Fight Club“ įkūrėjai Ąžuolas Zubė ir Deividas Jemeljanovas – puikus pavyzdys, kaip draugystė, aistra sportui ir ryžtas gali virsti sėkmingu verslu. Nuo pirmųjų treniruočių vaikystėje iki nuosavo kovos menų klubo – apie pasirinkimus, iššūkius ir tikslą ugdyti ne tik sportininkus, bet pirmiausia žmones, pasakoja Ąžuolas Zubė.

– Gal galite trumpai prisistatyti?

–Sveiki, aš Ąžuolas Zubė, man 27 metai. Esu tikras palangiškis – čia gyvenu nuo pat gimimo. Ketverius metus gyvenau Kaune, kur baigiau Lietuvos sporto universitetą – įgijau bokso treniravimo sistemų specializacijos bakalauro laipsnį bei pedagogikos bakalauro diplomą.

– Kaip susipažinote ir nusprendėte įkurti „Number One Fight Club“?

–Su kolega Deividu susipažinome dar darželyje, vėliau buvome klasiokai – draugaujame nuo pat mažų dienų. Kartu pradėjome lankyti boksą, važinėjome į įvairius užsienio turnyrus, stovyklas, čempionatus. Laikui bėgant Deividas išbandė save kikbokse ir jam ten sekėsi tikrai neblogai, todėl mūsų keliai šiek tiek išsiskyrė. Man grįžus po studijų į Palangą ir ieškant vietos treniruotėms, vėl susisiekėme ir nusprendėme atidaryti kovos menų klubą.

– Kodėl pasirinkote būtent šią verslo kryptį?

–Nuo mažens sportuoju kovinį sportą, daug metų jam atidaviau, daug ko atsisakiau – draugų gimtadienių, vakarėlių, švenčių. Aš myliu šį sportą ir tikiu, kad jei myli savo veiklą bei investuoji daug laiko ir pastangų, viskas sugrįžta su kaupu.

– Ar nebuvo baisu pradėti verslą būnant jauniems, dirbti sau?

–Galbūt buvo abejonių – ar bus klientų, ar pavyks susimokėti mokesčius. Bet supranti, kad jei ne tu, niekas kitas to nepadarys. Verslas be rizikos neegzistuoja. Esame jauni, alkani iššūkių, nusiteikę pozityviai – tikime, kad viskas pavyks.

– Kaip atrodo jūsų kasdienybė? Ar lieka laiko sau?

–Kasdienybė daugiausia sukasi aplink salę – trenerio darbas apima rytines, dienines ir vakarines treniruotes. Laisvo laiko lieka nedaug, bet stengiuosi jo skirti sportui, masažui, įvairioms asmeninėms terapijoms, šeimai. Savaitgaliais dažnai vykstame su jaunimu į varžybas, taip pat randu laiko seminarams ir asmeniniam tobulėjimui.

– Kaip sprendžiate iššūkius versle? Kas labiausiai motyvuoja?

Visus iššūkius sprendžiame kartu su Deividu – daug bendraujame, diskutuojame. Didžiausia motyvacija atsiranda tuomet, kai, nepaisant nesutarimų ar įtampos ruošiant renginius, viskas galiausiai pavyksta.

– Ar nesudėtinga valdyti verslą dviese?

–Nemanau, kad sudėtinga. Svarbiausia – bendrauti ir išsakyti, kas nepatinka. Atsakomybes ir pelną dalijamės per pusę. Penkerius metus jau esame kartu – manau, tiek pat ar dar daugiau būsime ir ateityje.

– Kokią matote klubo ateitį?

–Ateitį matau šviesią – pas mus lankosi vis daugiau žmonių: nuo verslininkų iki aukščiausio lygio kovotojų iš viso pasaulio. Norime kurti jaukią, nuoširdžią bendruomenę, kurioje žmonės galėtų tobulėti ir siekti aukštumų. Taip pat labai svarbu ugdyti jaunąją kartą, skiepyti vertybes ir skatinti aktyvų gyvenimo būdą.

– Kas yra jūsų pagrindiniai klientai?

–Dažniausiai tai vidutinio amžiaus žmonės, kurie ateina išsikrauti, išeiti iš komforto zonos, sustiprinti kūną ir pasitikėjimą savimi. Taip pat turime daug vaikų ir jaunimo.

– Gal galite papasakoti labiausiai įsiminusią istoriją?

–Vienas įsimintiniausių momentų – kai mūsų klubą aplankė du kartus olimpinis čempionas ir profesionalų pasaulio čempionas Vasilijus Lomočenko iš Ukrainos. 

– Yra sakančių, kad kovos menai – labai žiaurus sportas. Ką atsakytumėte?

–Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, bet kviečiame pabandyti patiems. Treniruočių procesas labai įvairus – daug fizinio pasirengimo, technikos, taktikos, gynybos elementų, net žaidybinių užduočių. Iš tiesų traumų čia dažnai būna mažiau nei krepšinyje ar futbole. Galbūt žmones gąsdina pats tikslas – smūgiai, tačiau treniruotėse kaip tik mokomės jų išvengti.

– Kaip motyvuotumėte jaunimą ateiti pas jus, o ne likti namuose?

–Tai puiki proga išbandyti save, išmokti apsiginti, sustiprėti, labiau pasitikėti savimi. Čia galima susirasti draugų ir bendraminčių. Kviečiame ir merginas – po treniruočių vaikai tampa drąsesni, greičiau priima sprendimus, lengviau susidoroja su iššūkiais. Galbūt būtent čia kažkas atras save.

– Ar sportas jums ir hobis? Ką veikiate laisvalaikiu?

–Taip, sportas yra ir hobis. Laisvalaikiu mėgstu aktyviai leisti laiką, sportuoti.

– Koks jūsų gyvenimo tikslas ir ką palinkėtumėte Palangos jaunimui?

–Mano tikslas – ne užauginti pasaulio čempionus, o gerus žmones. Jei tarp jų bus čempionų – nuostabu, bet svarbiausia – vertybės. Palangos jaunimui linkiu nesėdėti vietoje, judėti, gyventi gyvenimą ir svarbiausia – niekada nepasiduoti tame, ką pradėjote.

„Number One Fight Club“ įkūrėjai Ąžuolas Zubė ir Deividas Jemeljanovas. Asmeninio albumo nuotrauka

Modestas Juodpusis, Ąžuolas Zubė ir Deividas Jemeljanovas. Asmeninio albumo nuotrauka