Palangoje auga atvykstančių iš kitų miestų moksleivių skaičius, taip pat ikimokyklinukų

Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo galimybę pabendrauti su Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene, pasikalbėti apie Palangos mokyklas ir jose kylančias problemas bei apie švietimo sistemos pokyčius.
„Kiekvienas rugsėjis švietimiečiams yra labai jaudinantis, visada laukiame kažko naujo ir gero, – sakė Valužienė. – Tiesa, moksleivių Palangos bendrojo lavinimo mokyklose mažėjo ir šiais metais: pernai rugsėjo pirmąją mokyklų duris pravėrė 1 tūkst. 907 mokinių, šiais metais – 1 tūkst. 822. Tačiau peržvelgus paskutinių trijų metų duomenis, matyti, jog ankstesniais metais padėtis buvo liūdnesnė. O džiugina tai, kad auga ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės: rugsėjo pirmąją į darželius atėjo 799 ikimokyklinukai ir 164 priešmokyklinukai, ir kitąmet į pirmąsias klases ateis daugiau vaikų negu šiemet“.
L. Valužienė pasidžiaugė, jog auga atvykstančių iš kitų miestų moksleivių skaičius. Šiemet į Palangą persikėlė mokinių iš Kauno, Vilniaus, Ukmergės, Kėdainių savivaldybių. Ir iš užsienio. Žinoma, vyksta ir judėjimas kita linkme – tėvai randa darbo ir išvažiuoja gyventi į kitas savivaldybes, tad išvažiuoja ir jų vaikai. Be to, vis daugiau moksleivių renkasi profesines mokyklas. Pasak vedėjos, tai išties esą teisinga ir tikslinga – pirmiausia įsigyti profesiją, o paskui, esant norui bei poreikiui, siekti aukštojo mokslo pasirinktoje srityje.
Skaitytojai domėjosi, ar jau yra žinoma, kaip sekėsi abiturientams soti į aukštąsias mokyklas. Vedėja paaiškino, kad Švietimo skyrius pats neturi galimybės rinkti tokios informacijos. Rugsėjo pradžioje buvę abiturientų auklėtojai, surinkę žinias iš buvusių gimnazistų, pateiks informaciją Švietimo skyriui. Tačiau per keletą metų pastebėta, jog dauguma Palangos abiturientų sėkmingai įstoja į pasirinktas specialybes, o ir renkasi jie tas, į kurias būna daug stojančiųjų – mediciną, teisę, ekonomiką. Tad galima drąsiai teigti, kad aukšta Palangos mokytojų kvalifikacija lemia ir aukštus stojamųjų rezultatus.
„Pastebima įdomi tendencija – daug Palangos abiturientų išvažiuoja studijuoti ar dirbti į užsienį. Jeigu Lietuvoje bendras išvykstančių į užsienių moksleivių skaičius sudaro 4 proc., Palangoje – 14 proc. Gal kurorto statusas turi įtakos, kad mūsų moksleiviai yra laisvesni“, – svarstė L. Valužienė.
Vedėjos teirautasi, ar šiais metais nemažėja atlyginimai mokytojams. Vedėja sakė, jog nors tarifikacija paaiškės po rugsėjo 20 d., jau dabar galima pasakyti, kad atlyginimai bus mažesni.
„Visoje Lietuvoje švietimas yra savotiškoje duobėje. Nors privalu švietimui skirti 6 proc. BVP, dabar neskiriama nei 5 proc. – tai graudu, bet savivaldybių švietimo skyriai jokios įtakos neturi. Palanga gali pasidžiaugti nebent tuo, kad atlyginimai mokami, ir mokami laiku, o kitos savivaldybės susiduria ir su tokia problema. Nors profsąjungos nuolat šį klausimą kelia, kaip ir klausimą dėl „sustambintų“ klasių: iki 2011 vyresnėse klasėse galėjo būti nuo 22 iki 25 moksleivių, dabar – 25-30, jaunesnėse buvo nuo 20 iki 22, dabar – 22-24. Didėjant mokinių skaičiui klasėse, mažėja jų komplektų mokyklose, vadinasi, mažėja mokytojų darbo krūviai“, – sakė L. Valužienė.
Paklausta, ar neatsitiks taip, kad kai kurie mokytojai Palangoje apskritai liks be darbo, vedėja sakė, jog bent jau kol kas tokių žinių neturima – stengiamasi, kad mokytojams susidarytų bent minimalūs darbo krūviai – kartais ir dirbant ne vienoje mokykloje. O pasiteiravus, ar netrūksta kurorto mokyklose kokių nors sričių specialistų, L. Valužienė minėjo, jog vienu tarpu buvo ieškoma anglų kalbos mokytojo.
„Šiuo metu problemų dėl specialistų Palangos mokyklose nėra. Nežinia, kas bus po kokių dešimties metų, nes nemaža mokytojų dalis yra 50-60 metų amžiaus, tad po dešimtmečio jie jau bus užsitarnavę išeiti poilsio“, – sakė vedėja.
Kalbėta ir apie Smetonos bei tarybinių metų švietimo sistemos privalumus ir trūkumus, palyginti su šiomis dienomis. Garbaus amžiaus skaitytojai dalijosi pastebėjimais, jog seniau mokytojai turėjo daugiau teisių, o moksleiviai – daugiau pareigų. Dabar gi kartais baisu klausytis, kaip kai kurie moksleiviai bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su mokytojais...
Neišvengta ir amžinojo klausimo dėl mokytojo statuso ir socialinio saugumo. Deja deja, pagarbos mokytojams ir jų profesijai trūksta. Gal todėl ir į pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas pastaruoju metu stoja ne patys gabiausieji.
„Pagarbą mokytojui mokinys turėtų „atsinešti“ iš namų. Tačiau jeigu pirmokas, grįžęs namo, pasako: „durnas tas mokytojas“, o tėvas vaikui sako: „šaunuolis, ir aš taip manau“, toks vaikas niekada mokytojui pagarbos nejaus. Kita vertus, svarbu ir mokytojams moksleivius gerbti, ir tiesiog būtina laikytis jiems duoto žodžio“, – pastebėjo buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė.