Palangoje išdygo keista atrakcija: kviečia pajausti tai, ko dar niekada nejutai

„Duonos ir žaidimų“ – dar antikos laikais dviem žodžiais apibendrinti esminiai minios poreikiai, regis, vis dar šmėsteli šiandien, nužvelgus Basanavičiaus gatvės Palangoje peizažą. Tik kad nemokamai čia, žinoma, nieko nebus. Be to, pageidautina, kad duona skęstų majoneze ir būtų dailiai aplydyta sūriu.

O žaidimai... dažnai su viltimi kažką itin paprastai, nebrangiai laimėti. Kad ir didžiulį pliušinį žaislą, specialiomis žirklėmis nukirpus jį laikantį siūlą. Kurorto klasika. Visgi, besidairančius naujovių šios vasaros Palangoje neabejotinai patraukė Basanavičiaus gatvės pradžioje išdygęs namelis, kviečiantis, cituoju „pajusti jausmą, kurio niekada nejautei“.

Pramoga pritraukia ir blaivius, ir nevisai 

Užėjus drąsiuoliui, drąsuolei ar būriui jų į mažą trobelę, ši ima maždaug trims minutėms suktis aplink savo ašį, o viduje girdisi už pasibuvimą keistame name susimokėjusių klegesiai. „O jei aš apsivemsiu“, – retorinį klausimą kelia mergaitė, susidomėjusi nematyta pramoga. Kol viena su vaiku buvusi moteris ima dvejoti, kita drąsinamai randa sprendimą „Apsivemsi – išsiplausi, nieko tokio, eik“. Tokie pasitarimai – nedažni mano ausiai, tad teiraujuosi namelio atrakcioną prižiūrinčio vyriškio, ar pasitaiko kuriozų, kai nuo linksmybės tikrai supykina: 

„Gali būti, kad pradeda truputį pykinti, bet nebuvo nei vieno kol kas, kuris apsivemtų. Net girti čia buvo ir juokėsi“, – pats jau su šypsena pasakoja pašnekovas ir tikina, kad pasitaikė klientų, kurie beldėsi, norėdami išeiti, tačiau atidarius duris, juokėsi ir sakė „ne, ne, varom toliau“.

Jausmas išties išskirtinis 

Kol šnekučiuojamės, iš namelio išeina minėtoji mergaitė ir ją lydėjęs vyras. Baisiausia mergaitės spėlionė, akivaizdu, neišsipildė, o su ja buvęs vyras tikina, kad įspūdžio būta net labai keisto: „Tikrai norisi įsikibus laikytis“. Na ką, nepabandęs nesužinosi. Namelio šeimininkas įkalbina šią keistą pramogą išmėginti ir mane. 

Turiu pripažinti, kad mūsų smegenys tikrai yra lengvatikės, – nors akivaizdu, kad namelyje tvirtai stovi ant kojų ir viskas, kas vyksta aplink tave, tėra optinė apgaulė, iš tiesų norisi tvirtai įsikibti į turėklus, o kartkartėmis galva ima suktis taip, kad mažai nepasirodytų. Buvo akimirkų, kuomet nuo veiksmo aplink išties darėsi negera, tuomet pasiteisino mano greit sugalvota technika žiūrėti į žemę, sau primenant, kad ji – vis dar po kojomis. 

Kilęs pagrįstas klausimas, ar ir kitose srityse įtikinti mus nebūtais dalykais – šitaip paprasta, – šįkart telieka retorinis.

DELFI

Justina Asakavičiūtė