Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių vardu prie paminklo, skirto J. Basanavičiui, padėjo gėlių.
Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliuose, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio rajone, mirė - 1927 m. vasario 16 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
Tai – žymiausia 19 a. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo figūra, įgijusi tautos patriarcho vardą. J. Basanavičiaus idėjos, jo patriotinė veikla, jo tautosakos rinkiniai ir tyrinėjimai paliko gilų atspindį to meto poezijoje ir kituose raštuose.
J. Basanavičius 1866-1873 metais mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1873 metais įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1874 metais perėjo į Medicinos fakultetą. Greta studijavo Lietuvos istoriją ir archeologiją, rinko lietuvių tautosaką, rūpinosi pralaužti spaudos draudimą, leisdamas populiarias knygeles. 1879 metais gavo gydytojo diplomą, trumpai dirbo Ožkabaliuose, Vilkaviškyje, Aleksote. 1880 metais gavo gydytojo ir ligoninės vedėjo darbą Bulgarijoje, Lom Palankos mieste. Rūpinosi lietuvybės reikalais, ieškojo galimybių leisti užsienyje lietuvišką laikraštį Lietuvai.
1883 metais pradėjo eiti laikraštis „Aušra“, kurio redaktoriumi ir leidėju buvo J. Basanavičius. 1882 metais J. Basanavičius iš Bulgarijos išvyko ir iki 1884 metais dirbo ir gilino medicinos studijas Prahoje, Vienoje.
1884 metais grįžo į Bulgariją, dirbo Elenos mieste, 1885 metais persikėlė į Lom Palanką. Nuo 1892 metų – Varnos miesto ligoninės vidaus ligų skyriaus vyr. gydytojas.
1899-1903 metais buvo Bulgarų demokratų partijos atstovas Varnos miesto taryboje, atstovavo Varnos demokratų partiją kongresuose .
1905 metais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje.
J. Basanavičiaus iniciatyva sušauktas lietuvių seimas Vilniuje, įsteigta tautinė demokratinė lietuvių partija, ieškota galimybių leisti užsienyje lietuvišką laikraštį Lietuvai. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo bendrame lietuvių darbe, rinko medžiagą okupacijos istorijai.
1917 metais lietuvių konferencijoje J. Basanavičius buvo išrinktas Lietuvių Tarybos nariu. 1918 metais vasario 16 dieną J. Basanavičius pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.