Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Palangoje pernai gimė 145 kūdikiai, mirė 254 gyventojai, užpernai gimė 151, mirė 263

pixabay.com  nuotrauka
pixabay.com nuotrauka

Pastaraisiais metais Palangoje žmonių miršta beveik dukart daugiau nei gimsta kūdikių. Kaip „Palangos tiltą“ informavo Žaneta Žulkuvienė, Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, 2022 metais Palangoje gimė 151 kūdikiai, mirė 263 gyventojai, 2023 metais gimė 145, mirė 254. Tiesa, Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje su teigiamu gyventojų saldo – į ją atvyksta gyventi daugiau asmenų nei išvyksta.

Pastaraisiais metais Palangoje žmonių miršta beveik dukart daugiau nei gimsta kūdikių. Kaip „Palangos tiltą“ informavo Žaneta Žulkuvienė, Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, 2022 metais Palangoje gimė 151 kūdikiai, mirė 263 gyventojai, 2023 metais gimė 145, mirė 254. Tiesa, Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje su teigiamu gyventojų saldo – į ją atvyksta gyventi daugiau asmenų nei išvyksta.

Kaip praneša Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvoje pernai mirė 37 005 žmonės (18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų), t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais. 2023 m. 100 000 gyventojų teko 1 288,7 mirusieji (2022 m. – 1 514,5). 

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų 5,2 proc. visų mirusiųjų. 

Vyrų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo – 1 338,2/100 000 vyrų, palyginti su 2022 m. 
(1 548,4/100 000 vyrų), šis rodiklis mažesnis.

2023 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (23,5 proc.), išorinės mirties priežastys (9 proc.), virškinimo sistemos ligos 
(5,9 proc.), sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8 235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. – smegenų kraujagyslių ligų. 

Nuo piktybinių navikų mirė 4 256 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,5 proc., priešinės liaukos – 12,5 proc., skrandžio – 7,9 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. 

Iš 1 633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 
27,3 proc. – dėl savižudybių.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 059 vyrai (25,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos). 

Moterų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1 244,7/100 000 moterų, palyginti su 2022 m. 
(1 484,4/100 000 moterų), šis rodiklis mažesnis.

2023 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (58,3 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,3 proc.).

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 028 moterys, iš kurių 59,2 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų. 

Dažniausios mirties priežastys tarp 3 528 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (14,6 proc.), storosios žarnos (7,6 proc.), kasos (7,6 proc.) ir kiaušidžių (7,4 proc.) piktybiniai navikai.

Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 847 moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,4 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (11,8 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 628 moterų didžiausia dalis (67,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 18,6 proc. 

2023 m. mirė 8 265 darbingo amžiaus gyventojai (16–64 m.), kurie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų.

2023 m. mirė 83 1–17 metų amžiaus vaikai (54 berniukai ir 29 mergaitės), palyginti su 2022 m., 25 vaikais daugiau. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (38,6 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir piktybiniai navikai (13,3 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai, palyginti su 2022 m., 10 vaikų daugiau mirė nuo transporto traumų.

2023 m. mirė 57 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2022 m., 10 kūdikių mažiau. Iš viso mirė 33 berniukai ir 24 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (49,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,6 proc.). 

Tokie duomenys yra paskelbti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2023“

 

 

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite