Palangoje užregistruoti 1309 šunys, 480 katės ir vienas šeškas

Lietuvoje paženklinta ir užregistruota beveik 300 tūkst. gyvūnų augintinių. O kaip Palangoje? Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius informavo „Palangos tiltą“, kad didžiausiame šalies kurorte, Palangoje, užregistruoti 1309 šunys, 480 katės ir vienas šeškas. Itin daug pastarųjų užregistruota Tauragėje – net 72, pagal šeškus pirmauja Vilnius – 83. Šalies sostinė pirmauja ir pagal užregistruotų šunų bei kačių skaičių.

Kaip praneša ministerija, iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje paženklinta ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukta beveik 300 tūkst. – maždaug kas ketvirtas gyvūnas. 

Nesuspėjusieji iki šio įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų, nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti.

Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.

Skaičiuojant procentais, daugiausiai gyvūnų augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės (42,64 proc.), Kalvarijos savivaldybės ( 37,84 proc.), Kelmės rajono savivaldybės (36, 67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybės (36,64) gyventojai.

Gyvūnų ženklinimo ir registravimo statistika itin šoktelėjo balandį, gyventojai suskubo ieškoti šios paslaugos, nes iki šių metų gegužės 1 dienos  paženklinti bei užregistruoti savo gyvūnus augintinius jie buvo įpareigoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Vien per balandį Lietuvoje paženklinta per 40 tūkst. gyvūnų augintinių.

„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu”, –  sako žemės ūkio ministras  Kęstutis Navickas.

Ženklinti ir registruoti savo augintinius visoje Lietuvoje gyventojai visus metus buvo raginami įvairiausiomis priemonėmis, tačiau dažnas jų suskubo tai padaryti tik paskutinėmis balandžio dienomis.

Augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūno atsekamumas, kuris yra labai svarbus dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo. Viena iš gyvūnams ir žmonėms pavojingiausių užkrečiamųjų ligų – pasiutligė, tad šios ligos stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi liga pavojinga gyvūnams ir nuo jų gali užsikrėsti žmonės, yra prievolė, kad gyvūnas būtų nuolat vakcinuojamas nuo šios ligos, o gyvūno vakcinavimo duomenys registruoti Gyvūnų augintinių registre. Tokių būdu sudaryta galimybė Gyvūnų augintinių registre nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.

Kita svarbi priežastis – gyvūnui pasiklydus jį skubiai sugrąžinti savininkui. Pasiklydusį gyvūną sugavęs asmuo gali kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus, taip pat Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, gyvūnų globėjus, gyvūnų augintinių ženklinimo paslaugas teikiančius asmenis, savivaldybių administracijas dėl sugauto gyvūno mikroschemos nuskaitymo ir, jeigu gyvūnas registruotas, pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis galima operatyviai sužinoti gyvūno savininką ir jo kontaktus. Be to, jeigu ir užsienyje (pvz., kelionės, atostogų metu) pasimestų Lietuvoje Gyvūnų augintinių registre registruotas gyvūnas, jo savininką surasti nebūtų sudėtinga, nes Gyvūnų augintinių registras keičiasi duomenimis su Europos šalių gyvūnų augintinių registrų duomenų tinklu (EuroPetNet).