Antrąjį šimtmetį skaičiuojančioje iš Švedijos kilusio architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektuotoje 1897-1909 metais statytoje Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šeštadienį – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės išvakarėse – šv. Mišių metu buvo konsekruotas naujas altorius. Altoriaus konsekracijos iškilmėms vadovavo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta.
Marmuro menkoje (viršutinėje altoriaus dalyje) tam parengtoje vietoje vyskupas J. Boruta įdėjo kankinio šv. Adalberto Vaitiekaus relikvijas, kurios simbolizuoja mūsų žemėje dar keliaujančios bažnyčios vienybę su tais, kurie jau danguje regi ir garbina Viešpatį. Didįjį ketvirtadienį pašventintu Šv. Krizmos aliejumi kryžiaus ženklu patapęs altoriaus mensą vyskupas konsekraciją palydėjo specialia malda, kurios žodžiai skelbia: „Pažvelk, Viešpatie, į šį altorių, paruoštą švęsti Tavo paslaptis. Tebūnie jis mūsų garbinimo ir padėkos Dievui centras. Tebūnie aukuras, ant kurio sakramentų pavidalu aukojame Tavo Sūnaus auką. Tebūnie stalas, ant kurio laužome gyvenimo Duoną ir geriame vienybės Taurę. Tebūnie šaltinis, iš kurio trykšta amžinasis išganymo vanduo“.
Kaip „Palangos tiltui“ sakė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius Venskus, altoriaus konsekravimo iškilme pabaigti pavasarį pradėti presbiterijos – bažnyčios dalies, kurioje yra centrinis altorius, prie kurio aukojamos šv. Mišios, tvarkymo darbai.
„Bažnyčios altorius – tai vieta, ant kurios aukojama šv. Mišių auka. Altorius primena Kristų, kuris už visus žmones pasiaukojo ant kryžiaus. Kunigas ar vyskupas, aukodamas šv. Mišias, vos tik priėjęs prie altoriaus jį pagarbiai pabučiuoja, o per apeigas ir smilko jį apeidamas aplinkui. Šv. Mišių pabaigoje, palaiminęs susirinkusiuosius, vyskupas ar kunigas visada altorių vėl pabučiuoja, taip išreikšdamas pagarbą Jėzui Kristui ir bendrystę su visais kankiniais ir šventaisiais“, – aiškino klebonas.
Paklaustas, kas sukūrė naująjį altorių, M. Venskus sakė, jog kurta savo jėgomis. Rengiant projektą, darant jo brėžinius bei galvojant, kaip jis turėtų atrodyti, visų pirma siekta, kad naujasis altorius derėtų prie negotikinių didžiojo bei šoninių altorių, kurie 1904 m. buvo užsakyti Prancūzijoje, bažnytinių dirbinių meistro Fransua Dominyko Monnos dirbtuvėse Tulūzoje ir iš ten atgabenti į Palangos bažnyčią. Altoriaus eskizus įvertinęs vyskupas J. Boruta pritarė pasiūlytam projektui.
„Pagrindinius darbus atliko meistras Vidas Sabeckas, su marmuru dirbo palangiškis Liudvikas Beniušis, – sakė klebonas M. Venskus. – Beje, būtent šis meistras atnaujino ir paminklinę lentą, kuria pažymėta pirmosios Palangos bažnyčios altoriaus vieta“.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.