Palangos gatvių vardai – miesto istorijos liudininkai

Rugsėjo 16 d. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Kalba mieste: Palangos gatvių vardai ir miesto atmintis“. Ji sulaukė gausaus klausytojų būrio, susirinkusių daugiau išgirsti apie Palangos gatvių pavadinimų istoriją – kada ir kodėl jie atsirado, kaip keitėsi ir kokius žmones bei miesto istorijos laikotarpius primena šiandien.

Konferenciją pradėjo literatūrologė Dainora Kaniavienė, pristačiusi pranešimą „Gatvėvardžių jūra: 4 bangos“. Jame pranešėja rėmėsi Emilijos Adiklienės ekspedicijų medžiaga ir kalbėjo apie Palangos gatvių pavadinimų lituanizavimo procesus. Architektas Edmundas Benetis pranešime „Palangos gatvės: ideologizuota atminties urbanistika“ nagrinėjo gatvėvardžius miesto urbanistinės raidos ir skirtingų istorinių laikotarpių kontekste.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas, istorikas Mindaugas Surblys skaitė pranešimą „Jono Šliūpo gatvė: istorinės tapatybės ir kultūrinės atminties simbolis“, o konferenciją užbaigė Palangos kurorto muziejaus direktorė, istorikė Virginija Paluckienė, pristačiusi pranešimą „Roberto Baden-Povelio vardas Palangoje: viena sugrįžusi gatvėvardžio istorija“. Abu pranešėjai atidžiau pažvelgė į konkrečių Palangos gatvių pavadinimų istorijas ir su jomis susijusias asmenybes.

Prieš konferenciją biblioteka pakvietė ir pačius palangiškius pasidalyti savo nuomone apie miesto gatvių vardus – surengta apklausa „Gyvieji Palangos gatvėvardžiai“. Gražiausiu Palangos gatvėvardžiu dažniausiai pasirinkta Meilės alėja, miesto dvasią geriausiai atspindinčiais – Birutės alėja ir J. Basanavičiaus gatvė, o daugiausia respondentų norėtų sužinoti Vytauto gatvės pavadinimo istoriją.

Konferencijos dieną bibliotekoje pristatyta ir Vytauto gatvės istorijai skirta paroda, kurioje istorinė medžiaga ir senosios fotografijos pasakoja, kaip keitėsi viena pagrindinių Palangos gatvių ir jos aplinka.

Nemažai pokalbių kilo ir pasibaigus pranešimams. Konferencijos dalyviai kėlė klausimus, dalijosi savo žiniomis ir prisiminimais, diskutavo apie senus ir dabartinius gatvių vardus. Ne vienas susirinkusysis pabrėžė, kad tokie renginiai reikalingi. Gausus dalyvavimas ir diskusija parodė, kad Palangos istorija rūpi ne tik ją tyrinėjantiems specialistams – ją nori geriau pažinti ir miesto bendruomenė.

Konferenciją finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija.