Penktadienį, apie 12 valandą vaikštinėjusiems jūros tiltu bei paplūdimiais prie jo, poilsiautojams bei svečiais vediniems palangiškiams nemažai nerimo sukėlė čia atskubėję greitosios medicinos pagalbos bei ugniagesių gelbėtojų ekipažai. Tačiau dėl galimos nelaimės būgštauta be reikalo: ant jūros tilto vyko bendri priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Palangos paplūdimių gelbėtojų mokymai.
Gelbėjo „skęstančiuosius“
Pagal mokymų scenarijų, netoli tilto pabaigos, apie 300 metrų nuo kranto iš laivo neva iškrito penki juo plaukę žmonės. Jiems į pagalbą dviem vandens motociklais skubėjo gelbėtojai, jiems padėjo ir plaukte plaukę kolegos.
Skęstančiaisiais sutiko pabūti du gelbėtojai ir trys poilsiautojai – savanoriai nepabūgo vos 13 laipsnių penktadienį siekusios vandens temperatūros. Beje, „ant kranto“ termometro stulpeliai taip pat rodė tik plius trylika laipsnių.
Neva skęstančius žmones gelbėtojai ištraukė ir ant kranto, ir ant jūros tilto, kur medikai ir gelbėtojai pademonstravo, kaip operatyviai sugeba nukentėjusiesiems suteikti pagalbą. Per penketą minučių visi neva skendusieji jau buvo krante, kur sušalusius žmones gelbėtojai uždengė specialiomis šildančiomis antklodėmis, o medikai juos „gaivino“. Pati gaivinimo procedūra – širdies masažas ir deguonies teikimas – demonstruotas manekeno pagalba.
Pasak Palangos gelbėjimo tarnybos vadovo Jono Pirožniko, mokymai surengti tam, kad visuomenė pamatytų ir įsitikintų: gelbėtojai visada pasirengę skubiai gelbėti skęstančiuosius ir turi visas tam reikalingas priemones.
„Kai skęsta keli žmonės vienu metu gelbėtojams būna išties sunku. Visi, pajutę, kad skęsta, ima panikuoti, blaškytis, tad gelbėtojams reikia labai operatyviai reaguoti, įvertinti, kuriuos reikia pirmiausia gelbėti, o kurie dar gali bent kiek laiko patys išsilaikyti ant vandens paviršiaus“, – pasakojo J. Pirožnikas.
Kasmet tokius mokymus organizavę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai šį kartą tikėjosi daugiau visuomenės dėmesio, tačiau gelbėjimo operaciją stebėjo menkas būrelis smalsuolių ir nuo tilto meškeriojusių poilsiautojų.
Mokymų organizatoriai teigė, kad birželio pabaiga pratyboms buvo numatyta iš anksto, o kad pajūryje šiuo metu bus taip šalta ir mažai poilsiautojų, niekas nesitikėjo.
Mokė teikti pagalbą
Toliau pagal numatytą mokymų programą veiksmas persikėlė prie Palangos gelbėjimo stoties. J. Pirožniko vadovaujami gelbėtojai kartu su kandidatėmis į Lietuvos paramedikų asociacijos narius Audrone Bartusevičiūte ir Monika Čiukšyte demonstravo, kaip suteikti pirmąją pagalbą skęstančiajam ir kokių gelbėjimo veiksmų imtis iki atvyks medikai.
Gelbėtojai, stebint šalto oro nepabūgusiems poilsiautojams, pademonstravo, kaip gelbėjamas skęstantysis: į nelaimę papuolusį žmogų imitavusį vyriškį iki kranto pasiguldę ant specialių plūdurų parplukdė du gelbėtojai, į krantą jį iškelti padėjo dar du kolegos.
Paramedikės, pasakodamos, kaip reikia atlikti širdies masažą, demonstravo veiksmus „ant“ manekeno, o J. Pirožnikas akcentavo, jog ištraukto į krantą žmogaus visų pirma reikia paklausti, kas atsitiko, o po to 10 sekundžių palaukus, reikia pradėti jį gaivinti. Širdies masažą reikia daryti iki kol atvyks medikai.
Keli poilsiautojai patys, patariant paramedikėms, pasimokė, kaip teisingai sudėti rankas ir kurią konkrečiai krūtinės ląstos vietą spaudyti, kad širdies masažas būtų atliekamas teisingai.
Su dideliu susidomėjimu susirinkusieji prie Gelbėjimo stoties išklausė paramedikių pasakojimo, kaip reikia padėti užspringusiam žmogui. Pasak vienos su anūkėle mokymus stebėjusios ponios, ji tikrai nežinojusi, jog kūdikiams, vaikams ir suaugusiam žmogui užspringus pagalba teikiama skirtingai.
Tiesa, patį gaivinimo procesą: širdies masažą, deguonies padavimą medikai demonstravo pasitelkę manekeną.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.